Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai įspėja, kad užsikrėtusi hepatito B virusu nėščioji virusą gali perduoti savo vaikui nėštumo bei gimdymo metu.
Hepatito B viruso profilaktika tarp nėščiųjų.
"Kadangi daugeliu atveju hepatitas B nepasireiškia jokiais simptomais, o užsikrėtusi nėščioji gali perduoti virusą savo vaisiui ar naujagimiui, todėl vienintelis būdas sužinoti, ar nesergama, yra atlikti kraujo serologinį tyrimą dėl hepatito B viruso", – pažymėjo ULAC gydytoja Irma Čaplinskienė.
Siekiant hepatito B viruso perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, visos nėščiosios yra nemokamai tiriamos dėl hepatito B viruso paviršininio antigeno (HBsAg). Pernai dėl HBsAg ištirta Lietuvoje apie 20 tūkst. nėščiųjų, tarp kurių nustatyta, kad 33 sirgo lėtiniu hepatitu B bei penkios buvo ūmioje hepatito B stadijoje.
Jei nėščiosios kraujyje rastas hepatito B viruso antigenas, būtina nedelsiant tokią nėščiąją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai, kuris atlikęs papildomus tyrimus, esant reikalui, skirs gydymą.
Nesirgusioms hepatitų B ir neskiepytoms nėščiosioms rekomenduojama pasiskiepyti prieš hepatito B viruso infekciją, ypač jei yra didelė hepatito B rizika.
Nuo hepatito B gali apsaugoti skiepai. Tačiau dalis nėščiųjų dėl įvairių priežasčių gali būti neskiepytos, todėl, susidūrusios su virusu užsikrės, nes imlumas hepatito B virusui yra visuotinas, kas reiškia, kad susidūrus su virusu užsikrečia visi asmenys, kurie neturi apsauginio imuniteto.
Kaip galima užsikrėsti hepatito B virusu?
1. Hepatito B virusas plinta visų rūšių (oralinių, vaginalinių, analinių) lytinių santykių metu. Rizika užsikrėsti per lytinius santykius yra didesnė, kai santykiaujama menstruacijų metu; kai turima atsitiktinių santykių be prezervatyvo; kai dažna lytinių partnerių kaita; kai santykiai grubūs, traumuojantys gleivines ir pan. Hepatito B viruso yra ir spermoje ir makšties išskyrose.
2. Per užkrėstą kraują ar kitus organizmo skysčius hepatito B virusas gali plisti nesteriliais įrankiais atliekant tatuiruotes, manikiūrą, pedikiūrą, ilgalaikį makiažą, auskarų vėrimą, invazines medicinines procedūras; pvz., seilės tampa pavojingos, kai jose yra kraujo pėdsakų, todėl stomatologinės procedūros yra hepatito B rizikos veiksnys. Bendrai naudojami dantų šepetėliai ir skutimosi peiliukai taip pat yra rizikos veiksnys.
Pasak gyd. I.Čaplinskienės, hepatito B virusas ant paviršių gyvybingas išsilaiko mažiausiai 7 dienas, todėl išlieka rizika užsikrėsti per užterštus paviršius. Būtent todėl visiems neskiepytiems ar nesirgusiems asmenims būtina vengti visų invazinių (kai pažeidžiamos odos vientisumas) procedūrų, ypač netinkamai sterilizuotas įrankiais (pvz., manikiūro, pedikiūro ir kt.). Taip pat visos odos žaizdelės, įbrėžimai turėtų būti nedelsiant užklijuojami, kad nepatektų joks užkratas.
3. Hepatito B virusas dažniausiai iš motinos perduodamas vaisiui gimdant, bet užsikrėsti jis gali ir nėštumo metu. Iš karto po gimimo naujagimis dažniausiai neturi jokių hepatito B viruso infekcijos simptomų ir hepatitas B diagnozuojamas vėliau, t.y. mažiausiai po 6 mėnesių atliekant tyrimus.
Būtent perinataliniu keliu užkrėsti naujagimiai turi didžiausią lėtinės infekcijos riziką, t.y. devyni iš dešimties gali susirgti lėtiniu hepatitu B, o tai reiškia nepalankias gyvenimo prognozes kai kas ketvirtas miršta anksčiau laiko nuo lėtinio hepatito pasekmių - kepenų cirozės arba kepenų ląstelių vėžio.
Neskiepyti ir sveiki naujagimiai gali užsikrėsti hepatito B virusu ir buitinio kontakto metu nuo užsikrėtusios motinos. Tokie užsikrėtimai dažniausiai įvyksta per pirmuosius vaiko gyvenimo metus.
Vaikų skiepai prieš hepatito B virusą.
Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 1998 metų Lietuvoje prieš hepatitą B skiepijami naujagimiai. Pakankamas imunitetas nuo hepatito B susidaro įskiepijus pilną vakcinacijos kursą, t.y. tris vakcinos dozes, todėl vaikai skiepijami dar po mėnesio nuo gimimo ir trečioji skiepų dozė – po 6 mėnesių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, naujagimių skiepijimų apimtys pernai padidėjo iki 96,3 proc. lyginant su užpernai, kai jos siekė 96 proc.
Ką reiškia hepatitas?
Hepatitas – tai kepenų uždegimas. Inkubacinis laikotarpis vidutiniškai 75 dienos, bet gali trukti iki pusės metų. Susirgus geltine ligos forma pagelsta akys, šlapimas tamsus, šviesios išmatos, jaučiamas didelis silpnumas, pykinimas, šleikštulys, kartais vemiama, skausmas dešinėje pašonėje ir kt. Tačiau dažniausiai nejaučiami jokie ligos simptomai, bet liga progresuoja to net nežinant. Hepatitas B gali būti ūmus ir lėtinis.
Susirgus ūmiu hepatitu, jis gali pereiti į lėtinį, dėl kurio ilgainiui išsivysto kepenų cirozė ar kepenų vėžys. Kepenys – yra gyvybiškai svarbus organas, dalyvaujantis daugelyje organizmo funkcijų (nukenksmina toksines medžiagas, sintetina baltymus, kaupia vitaminus, dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina tulžį, kraujo krešėjimo faktorius ir kt.).
Nuo hepatito gali apsaugoti skiepai. Nustatyti, ar turite pakankamą imunitetą prieš hepatito B virusą galima atlikus serologinį kraujo tyrimą.
Kasmet liepos 28-ąją pažymima Pasaulinė hepatitų diena. Kodėl liepos 28-oji? Nes šią dieną gimė hepatito B viruso atradėjas, Nobelio premijos laureatas prof. B. Samuel Blumberg. Būtent todėl Pasaulio sveikatos organizacija parinko šią datą kasmet pažymėti Pasaulinę hepatito dieną.
