„Alkoholiko tikslas yra prisigerti ir apkvaišti. O jei žmogus porą bokalų per savaitę išgeria, tai jokia problema“, – sako „Aušros vartų“ ligoninės gydytojas Aivaras Virbickas. Tuo metu Priklausomybės ligų centro gydytoja Vilma Andrejauskienė teigia, kad pasitikrinti, ar turi problemų, padeda paprastas liaudiškas testas.
Kaip pasitikrinti, ar taurelė netapo priešu?
Gydytoja V. Andrejauskienė sako, kad dabar visuomenė yra pasimetusi, nes nebežino, ką vadinti saikingu gėrimu, o ką alkoholizmu. „Net dažnas didelių kiekių išgėrimas nerodo, kad žmogus alkoholikas. Aiškiausiai problema pasimato, kai pats žmogus pagauna momentą, jog jo organizme alkoholis reaguoja kitaip, jis negali kontroliuoti savęs. Tačiau alkoholizmas turi labai stiprų neigimo aspektą. Dažniausiai alkoholikas puikiai supranta, kas su juo vyksta, bet nenori gilintis. Nes įsigilinus darosi baisu.
Sužinoti, ar vartojate rizikingai, padės paprastas liaudiškas testukas. Reikia išsiaiškinti, ar to produkto organizmui jau liguistai reikia. Kaip tai padaryti? Neduoti organizmui alkoholio ir stebėti, kaip jis reaguos. Jei neišgėrus kurį laiką organizmas siunčia signalus, pasigendama alkoholio, žmogus neranda sau vietos, jaučia diskomfortą, tuomet reikia labai susirūpinti. Tai yra alkoholizmo požymis. O jei žmogus geria kasdien po bokalą alaus ir staiga nustojęs gerti nepajunta jokių pasikeitimų, nei jam blogėja nuotaika, nei muša prakaitas, nei ima drebėti kūnas, vadinasi, dar nėra pripratęs prie nuolatinės dozės“, – aiškina medikė.
Gydytojas A. Virbickas sako, kad pagrindinis požymis, jog žmogus serga alkoholizmu – vadinamojo „pachmielo“ darymas. „Jei žmogus prisilakė, nereiškia, kad jis alkoholikas. Ir svaidytis tokiais pareiškimais, kad žmogus alkoholikas, nes išgeria kas dvi dienas po tris alaus bokalus, taip pat negalima. Tačiau jei žmogus jau ryte atsikėlęs galvoja apie tai, kaip vakare išgers, tai jau yra priklausomybė. Tas žmogus gali ir neprisigerti. Bet jam būtinai reikia išgerti. Jis apie tai kuria planus nuo pat ryto, svajoja, gali net ieškoti priežasčių neiti į darbą, kad galėtų gerti.
Tas, kas abstinencijos sindromą gydo alkoholiu – jau yra alkoholikas. Kai žmogus išgeria tiek, kad kitą dieną jam yra bloga, muša prakaitas, dreba rankos, daužosi širdis. Jis daro pachmielą ir taip esą taiso sveikatą – tai jau alkoholikas. Toks „užgėrinėjimas yra pavojingas sveikatai, net gyvybei“, – aiškina daktaras.
Kada būtina susirūpinti?
Medikai pabrėžia, kad didesnį šansą priklausomybei alkoholiui turi tie, kurių vienas ar abu tėvai ar seneliai gėrė. Taip pat žmonės, kurių organizmas jautriau reaguoja į alkoholį.
Gydytoja V. Andrejauskienė sako, kad susirūpinti būtina pastebėjus probleminio vartojimo požymius. „Nesvarbu, kada, kiek, su kuo ir kur geriu. Svarbiausia – kas atsitinka, kai pavartoju alkoholio. Jei kinta elgesys, jei žmogus „užsikabina“ ir nuolat neplanuotai prisigeria, jau reikia atkreipti dėmesį, kad kažkas negerai. Taip pat problemų su alkoholiu požymis, kurį geriantys žmonės dažnai ignoruoja, – draugų, šeimos, kolegų požiūris. Jei aplinkiniai jau bijo, kad žmogus prisigers, kad vėl prasidės problemos, reiškia tai jau ne šiaip eilinis vartotojas, o problemų su alkoholiu turintis žmogus. Dar vienas signalas – jei žmogus geria, nepaisydamas, kad dėl to sparčiai mažėja jo finansai. Būtina suprasti, kad saikingas vartojimas yra tik toks, kuris nekelia problemų nei žmogui, nei aplinkiniams“, – aiškina gydytoja.
Kiekviena šalis alkoholizmą suvokia savaip
A. Virbickas teigia, kad kiekvienoje šalyje alkoholizmas suvokiamas šiek tiek kitaip. Medikas nesutinka su valdančiųjų teigimu, kad Lietuva yra daugiausia alkoholio išgerianti šalis. „Kiek žmonių ir kiek šalių, tiek nuomonių. Vieni, vertindami, ar žmogus alkoholikas, skaičiuoja, kiek kartų išgėrė, kiti sprendžia pagal leistinas normas, treti pagal bendrus išgeriamus kiekius. Todėl, pavyzdžiui, suomiai, švedai ir airiai už mus išgeria žymiai daugiau, bet pagal alkoholizmą stovi daug žemiau. Man apskritai keistas teiginys, kad lietuviai yra daugiausiai išgeriantys. Nežinau, kokiais kriterijais paskaičiuota. Čia turbūt jau politiniai paskaičiavimai, kuriais aš nelabai domiuosi“, – sako medikas.
Gydytojo teigimu, bene labiausiai suvartojamu alkoholio kiekiu jį stebina vokiečiai. Paradoksalu, tačiau alkoholizmo problema toje šalyje ne tokia opi, kaip Lietuvoje. „Kai pirmą kartą 1976 metais buvau Vokietijoje, jie išgerdavo 4 bokalus alaus vakare po darbo ir tai buvo norma, nekildavo jokių problemų. Kai buvau po keliolikos metų, jie jau išgerdavo po 6 bokalus ir po 100 gramų šnapso ir vairuodavo automobilius, prie barų stovėdavo policija ir niekas jiems netrukdė, kol jie nepadarydavo kokio eismo įvykio. O jau 2000 metais jie pradėjo tikrai stipriai gerti. Ir tai vyksta kiekvieną dieną. Bet niekas netraktuoja to kaip alkoholizmo. Nes nėra liekamųjų požymių – jiems tie išgėrinėjimai negadina gyvenimo, jie toliau dirba savo darbą, gyvena savo gyvenimą. Jeigu nėra pasekmių, nėra ko kalbėti apie alkoholizmą. Vokiečiai geria kas dešimtmetį vis daugiau, bet alkoholizmo problemos pas juos negilėja. Arba švedai, kurie jau keltuose visi svirduliuoja nuo alkoholio, o ne nuo jūros. Jie prisimaukia tiek, kad vos paeina. Bet paskui įlenda į savo švarkus, užsitempia šlipsus ir toliau gyvena. Išmaukia kiekį tikrai didesnį, nei mes. Bet pachmielo paskui nedaro, pagirių alkoholiu negydo. O būtent tai yra alkoholizmas – kai užgeri tam, kad pataisytum sveikatą“, – apie skirtingų tautų gėrimo įpročius kalba gydytojas.
Kas vyksta, kai išgeriate
Medikai įspėja, kad organizmas suskaido alkoholį į nuodingas medžiagas. Apsinuodijimas alkoholiu gali būti ne tik skausmingas, bet ir mirtinas. „Pats alkoholis nėra tokia baisi medžiaga, kaip tai, į ką jis suskaidomas organizme. Iš esmės mūsų kūnas alkoholį skaido į acetatus. Vienas iš acetatų – acto rūgštis. Įsivaizduokite, kas vyksta, kai jūsų venomis teka actas. Tai yra baisus atgalinis apsinuodijimo poveikis. Tie nuodai mums ir sukelia pagirias“, – sako gydytojas A. Virbickas.
V. Andrejauskienė pasakoja apie dar šiurpesnį alkoholio poveikį organizmui. „Moksliniai tyrimai parodė, kad didesnį alkoholio kiekį išgėrusio žmogaus šlapime randama atitinkama koncentracija baltymų. Smegenys reaguoja į alkoholį, kaip į didžiulį uždegiminį procesą ir per inkstus išmeta to uždegimo rezultatą. Paprastai sakant, žmogus kitą dieną po gėrimo šlapinasi savo smegenimis“, – teigia gydytoja.
