Galvos skausmas, miego kokybė, nervų sistemos kraujotaka, pažinimo funkcijų kokybiškas funkcionavimas – pandemija palietė šias ir daugelį kitų neurologijos sričių.
„Pandemijos pradžioje daugelis COVID-19 siejo su plaučių liga, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ši liga paveikia ir daugelį kitų organų sistemų, o ypač nervų sistemą. Dažnai net ir lengva forma persirgę žmonės vargsta dėl pažinimo funkcijos sutrikimo, dėl vadinamojo rūko ar miglos smegenyse, nuovargio, fizinio krūvio netoleravimo, miego sutrikimų. Liga išbalansuoja organizmą labiau nei kitos virusinės infekcijos. Tai labai stipriai susiję su pokyčiais nervų sistemoje“, – teigia prof. K. Petrikonis.
Profesorius savo pastebėjimais balandžio 7 dieną pasidalijo nuotolinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Neurologijos pavasaris Kaune 2021: kaip dirbsime pokovidiniu ir popandeminiu laikotarpiu. Lietuvos ir tarptautinė patirtis“, rašoma pranešime spaudai.
Persirgus galima ir nebeatsigauti
Prof. K. Petrikonis akcentavo, kad JAV dėl postkovidinio sindromo ir gretutinių ligų jau skaičiuoja būsimus didelius nuostolius, kadangi kai kurių žmonių sveikata persirgus COVID-19 pilnai nebeatsistato. Jau aiškūs ir įvairūs neurologiniai sutrikimai, kuriuos sukelia liga. Be to, sprendžiant sveikatos problemas, taip pat dėl sveikatos sutrikimų sukeltų apribojimų bei nesukurto bendro gėrio ir neuždirbtų lėšų, atsiranda papildomi kaštai.
„Dar viena problema – kaip efektyviau organizuoti gydymo įstaigų darbo procesą. Pandemijos laikotarpiu bandome laikytis karantino sąlygų, dėl to nukentėjo ir eilinė planinė pagalba. Tad siekiame dalintis patirtimi su mūsų kolegomis, dirbančiais kitose šalyse, diskutuoti, kaip jie sprendžia šiuos klausimus, kaip organizuoja pagalbą“, – konferencijoje kalbėjo profesorius.
Anot jo, ši pandemija kiekvienai klinikinei disciplinai suteikia daug apmąstymų, kaip geriau diagnozuoti įprastas ligas ar su COVID-19 susijusias komplikacijas, ir leidžia atsakyti į klausimus, kurie daugelį metų nebuvo atsakyti. „Yra daug pacientų, sergančių viena liga, kuri gali būti susijusi su daugeliu kitų ligų. COVID-19 kompleksiškumas ir didelis paplitimas suteikia tam tikras galimybes. Tai pamokos gydytojams, kurios bus naudingos ir pacientams. Kitu atveju mes sunkiai galėtume daryti vienokias ar kitokias išvadas“, – teigė prof. K. Petrikonis.
Virusas – kaip Trojos arklys
LSMU MA Neurologijos klinikos profesorius Vaidas Matijošaitis COVID-19 prilygino Trojos arkliui – virusas į žmogaus organizmą gali patekti daugeliu kelių. Anot profesoriaus, jau pandemijos pradžioje pastebėta, kad virusas turi neigiamos įtakos nervų sistemai, fiksuoti uoslės, skonio receptorių sutrikimai, pirmieji insultai, galvos smegenų trombozės atvejai, taip pat kiti neurologiniai sutrikimai.
Prof. V. Matijošaičio teigimu, asmenys, sergantys kraujagyslių ligomis, susirgę COVID-19 susiduria su didesne kraujagyslių trombozės rizika. Pasak profesoriaus, matomos ir COVID-19 bei insulto sąsajos. „Insultas dažniau pasireiškia sergantiems COVID-19 infekcija. Jei sergama nesunkia ligos forma – insultą patiria iki 3 proc. ligonių. Pasireiškus sunkiai ligos formai šie skaičiai gali išaugti ir iki 6 proc. Iš tų, kurie hospitalizuoti, maždaug 5 proc. patiria insultą“, – kalbėjo profesorius.
Susirgus COVID-19, didžiausias pavojus sveikatai yra nuo pirmos iki trečios savaitės, todėl labai svarbu stebėti ligos eigą ir sunkumą. Visgi, profesoriaus teigimu, labai dažnai jauniems pacientams insultas yra pirmasis ligos simptomas, o tik po to nustatoma COVID-19 infekcija, tad jaunus pacientus tirti ir stebėti reikia labai įdėmiai.
„Pacientai, kurie susirgo COVID-19 ir patyrė insultą, dažniausiai buvo šiek tiek vyresni, jiems taip pat buvo nustatomi inkstų, kepenų, kvėpavimo funkcijų sutrikimai. Taip pat pacientai, kurie patyrė insultą ir sirgo COVID-19, dažniausiai susidūrė su sunkesne insulto forma“, – konferencijoje apibendrino prof. V. Matijošaitis ir patikslino, kad daug sveikatos rizikos veiksnių turinys pacientai susirgę koronavirusu labiau rizikuoja susidurti su širdies ir kraujagyslių problemomis.
Skiepai efektyvesni išsimiegojus
LSMU MA Neurologijos klinikos gydytoja Evelina Pajėdienė konferencijoje apžvelgė unikalų tyrimą – nustatyta, kad norint didesnio skiepų efektyvumo būtina gerai išsimiegoti. Tyrime stebėti savanoriai, kurie buvo paskiepyti gripo vakcina. Nustatyta, kad trumpiau miegojusiems asmenims po skiepo organizme susidarė mažiau antikūnų. Tikėtina, kad panašias analogijas galima pritaikyti ir koronaviruso skiepams.
„Pandemija įvairiai paveikė žmonių miegą. Pati COVID-19 infekcija gali trikdyti nervų sistemą, taip sukeldama miego sutrikimus, kurie pasireiškia nemiga naktį ar per dideliu mieguistumu dienos metu. Miego kokybę veikia ir pandeminis nerimas, kuris kyla dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Karantinas sujaukė miego ritmą, tapome mažiau fiziškai aktyvūs, o tai taip pat paveikė miego kokybę“, – kalbėjo gydytoja E. Pajėdienė.
Jos teigimu, poilsio neteikiantis miegas, atsiradęs per pandemiją, gali tęstis net iki 6 mėnesių, tad svarstomi įvairūs nemigos gydymo būdai. Mokslininkai pastebi, kad melatoninas – natūralus užmigimo hormonas – gali padėti sumažinti uždegimą, skausmą, taip pat sustiprinti imunitetą. Tad melatoninas gali prisidėti gydant COVID-19 infekciją ir jos metu išsivysčiusią nemigą.
Pastebima, kad per pandemiją padaugėjo žmonių, kurie ieško ir įsigyja su miego kokybės gerinimu susijusių prekių ar paslaugų. Vienos jų – šviesos terapijos lempos, kurios jau dabar ypač populiarios Skandinavijoje. Taip galima kompensuoti trūkstamą natūralios šviesos kiekį ir pagerinti miego kokybę.
Gydytoja E. Pajėdienė pasidalijo patarimais, kaip pagerinti savo miego kokybę. „Pirmoje dienos pusėje reikėtų gauti kuo daugiau natūralios šviesos, daugiau fizinio aktyvumo lauke. Taip pat reikia reguliaraus miego, darbo ir poilsio tvarkaraščio, kuris svarbus ir vaikams. Reikia mažinti ir gaunamą neigiamos bei klaidingos informacijos srautą“, – kalbėjo gydytoja.
Daugelis visiškai išgyja
Nors konferencijoje apžvelgti įvairūs išliekamieji padariniai sveikatai persirgus COVID-19, Karolinska instituto (Švedija) mokslininkė dr. Indrė Bilevičiūtė Ljungar pabrėžė, kad daugelis persirgusiųjų visiškai pasveiksta. „Vis dėlto, pas dalį persirgusiųjų išlieka stiprūs simptomai, kurie sukelia ilgalaikį neįgalumą. Dažniausiai simptomai būdingi pacientams, kurie buvo hospitalizuoti ir persirgo sunkia COVID-19 forma. Taip pat daliai namie, lengva forma persirgusių pacientų išlieka ilgalaikiai simptomai – jie pilnai neišgyja, taip pat atsiranda simptomai, kurie bendrą būseną veikia netgi labiau nei sergant COVID-19“, – teigė mokslininkė.
Dėl to buvo suformuluota nauja medicininė diagnozė – pokovidinis sindromas. Pasak dr. I. Bilevičiūtės Ljungar, ji būdinga ligoniams, kurie persirgo lengvesne COVID-19 forma, bet neatsistatė. Pokovodinis sindromas pasižymi lėtiniu nuovargiu, skausmais kūne, krūtinės ląstoje ir kvėpuojant, kvėpavimo miego sutrikimais, kognityviniais ir neurologiniais simptomais.
Mokslinėje praktinėje konferencijoje „Neurologijos pavasaris Kaune 2021: kaip dirbsime pokovidiniu ir popandeminiu laikotarpiu. Lietuvos ir tarptautinė patirtis“ dalyvavo daugiau kaip 570 įvairių sričių sveikatos specialistų. Joje mokslininkai ir medikai kalbėjo apie pandemijos įtaką neurologijos praktikai Lietuvoje ir užsienyje, taip pat koronavirusu persirgusių pacientų reabilitaciją. Aptartos ir sąsajos tarp skiepų, neurologijos ir COVID-19, taip pat diskutuota apie kitas sveikatos aktualijas. Kolegos iš Jungtinės Karalystės dr. Kristina Laučkaitė, dr. Tadas Žuromskis, dr. Agnė Striaukienė bei gydytojai neurologai iš Norvegijos dr. Dalius Bansevičius ir dr. Kristina Devik supažindino su savo ir jų įstaigų patirtimi transformuojant profesines veiklas COVID-19 pandemijos metu, perspektyvomis ir įdiegtomis inovacijomis.
