Kaip rodo gydytojų pristatyti dešimties metų laikotarpio tyrimai, iš viso įvyko daugiau nei šimtas mirčių nuo gripo. Kaip rodo surinkti duomenys, visais atvejais žmonės nebuvo pasiskiepiję nuo gripo ir priklausė padidintos rizikos grupei.
„Vyriausiam jų buvo virš 90 metų, jauniausiam – viso labo 10 m. Be abejo, ir paskiepytas asmuo gali sirgti, atsirasti komplikacijų, tačiau jis tikrai nemirs. Taigi daugeliu atveju nuo blogų išeičių pacientus būtų galima apsaugoti skiepijant“, – pabrėžė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad gripo gydymo išlaidos kainuoja gerokai daugiau nei investavimas į vakcinas.
„Bėda ta, kad gripas komplikuojasi kitomis infekcinėmis ligomis. Virusui pralaužus organizmo apsauginius barjerus atveriamas kelias prasidėti vienokiai ar kitokiai bakterinei infekcijai, prisideda plaučių ligos, kraujo užkrėtimai, daug įvairių komplikacijų, kurias prireikia gydyti reanimacijoje ir kitą kartą pasibaigia mirtimi“ – aiškino VUL Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas Virginijus Šapoka.
Specialistai pabrėžė, kad gripo ir peršalimo ligų gydymas valstybei atsieina per 25 milijonus, kai kaštai virš 130 tūkst. vakcinų įsigyti nekainuoja milijono.
Šiuo metu į rizikos grupę patenka ir nemokamai skiepytis nuo gripo gali 65-erių ir vyresni žmonės, nėščios moterys, taip pat visi sergantieji lėtinėmis ligomis, gyvenantieji socialinės globos ir slaugos įstaigose bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Skiepijimo apimtys – per mažos
Anot A. Razmuvienės, nors kasmet besiskiepijančių nuo gripo apimtys didėja, džiaugtis kuo dar nelabai turime.
„Šiuo metu pasiskiepija viso labo iki 10 procentų visuomenės. Aktyviausi šiuo atžvilgiu iš esmės yra 65 metų ir vyresni asmenys, jų kasmet pasiskiepija keliais tūkstančius daugiau ir jų apimtys siekia iki 20 proc. Tačiau kad liga būtų suvaldyta ir sirgtų lengviau, neturėtų komplikacijų arba bent išvengtų mirties, šio apimtys turi pasiekti 75 proc.“, – aiškino A. Razmuvienė.
Tačiau dabar gi, jos teigimu, tarp ES šalių, kurios taiko nemokamas vakcinas, velkamės sąrašo gale – iš 26 šalių Lietuva atsiduria ketvirtoje nuo galo vietoje.
„Kalbant apie bendrus skiepijimo rodiklius, jei pas mus jis tesiekia 10 proc., kitose Europos šalyse šie skaičiai daug didesni, fiksuojama ir 80 proc. aktyvumas“, – sakė pašnekovė.
Paklausta, galbūt visuomenė aktyviau skiepytųsi praplėtus nemokamomis vakcinomis skiepijamų asmenų grupes, A. Razmuvienė teigė, kad tai geresnės situacijos taip pat dar negarantuotų.
„Reikia didinti visuomenės sąmoningumą. Galbūt vienais metais ir pasiskiepytų daugiau, bet jei kiekvienais metais juk reikia skiepytis iš naujo, nes viruso padermė vis kita būna. Manau, kad valstybė tikrai galėtų dar daugiau investuoti į vakcinas, tačiau svarbu, kad būtų poreikis“, – kalbėjo ji.
Specialistė pastebėjo, kad neretai žmonės suskumba skiepytis tik įvykus sergamumo pakilimui.
„Panašiai buvo ir su tymais, žmonės puolė skiepytis išsigandę ligos protrūkio. Tai suteikia vilties, kad gal bendrai skiepijimo apimtys didės“, – sakė A. Razmuvienė.
Siūlo nemokamai skiepyti vaikus
Taip pat medikai sutiko, kad būtų prasminga galvoti apie vaikų iki penkerių metų amžiaus nemokamą skiepijimą.
Pasak Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos dr. Ingos Ivaškevičienės, įtraukti sveikus vaikus į rizikos grupių sąrašą rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija.
„Pavyzdžiui, latviai mus labai daug kur lenkia skiepų klausimais, tad jie yra pasirinkę pirmi metai, kad nemokamai skiepija sveikus vaikus nuo pusės metų iki dvejų metų. Pas mus nemokamai skiepijami tik tie vaikai, kurie serga lėtinėmis ligomis“, – sakė ji.
Gydytoja pabrėžė, kad maži vaikai didžiąja dalimi infekcinių ligų gali labai sunkiai sirgti.
„O gripas yra viena iš trijų infekcinių ligų, kuri kelia didžiausią naštą visuomenei – tiek vertinant hospitalizacijas, išleistų pinigų kiekį, tėvų nedarbingumus ir t.t.“, – sakė ji.
Priešiškai skiepus vertina patys medikai
Į konferenciją susirinkusieji neslepia, kad nuo skiepų pacientus atkalbinėja ir patys medikai.
„Pernai pasiskiepijo pusantro tūkstančio mažiau medikų. Tai irgi signalas, nes gydytojai turėtų rodyti pavyzdį. Jei pačių medikų požiūris yra skeptiškas, ko mes norime tada iš visuomenės?“ – klausė A. Razmuvienė.
Tai, kad patys medikai prieštaringai vertina skiepus, patvirtina ir įvairios apklausos. „Ne vienas studentas, rezidentas yra daręs apklausas ir jos rezultatai išties nedžiugina. Pasirodo, skiepus, kaip vienintelę šiandien specifinę priemonę nuo gripo, teigiamai kartais tevertina 60 proc. slaugytojų“, – pasakojo ji.
Jos teigimu, tokios kalbos turėtų likti prie arbatos puodelio. „Medikų skiepijimosi rodikliai nėra aukšti, nors šie specialistai priklauso rizikos grupei. Yra šalių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, kurios medicinos specialistams net neleidžia dirbti, jei jie nėra pasiskiepiję“, – pasakojo ji.
Kokio gripo tikėtis?
Nors pranešimų apie iš Australijos į mūsų pusrutulį keliaujantį labai agresyvų, sunkių komplikacijų sukeliantį gripo virusą pasirodė dar prieš gerą mėnesį, medikai ramina – kokio sunkumo gripo sezono laukti šiemet, pasakyti niekas negali.
„Juo labiau lyginamąsias išvadas būtų sunku daryti ir dėl to, kad Australijoje fiksuota daugiau A tipo viruso atveju, o Europoje kol kas vyrauja B tipas. Gripas visada prasideda pietų pusrutulyje, tačiau kas buvo pas juos, nereiškia, kad ateis ir pas mus“, – kalbėjo A. Razmuvienė.
Pašnekovė priminė, kad komplikacijų ir sirgusiųjų gripu skaičiumi praėjęs sezonas buvo mažiau agresyvus nei prieš dvejus metus, tačiau mirusiųjų nuo gripo registruota 10 asmenų daugiau.
„Tad ir labai sunku vertinti, koks bus gripas, tai galėsime įvertinti tik kitąmet“, – sakė ji.
ULAC duomenimis, 2018-2019 sezono metu nustatytas 49 661 gripo atvejis, mirė 26 žmonės. Valstybės lėšomis pasiskiepijo kiek daugiau nei 129 tūkst. gyventojų, savo lėšomis – kiek daugiau nei 29 tūkst. žmonių.
