Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai dviem valandoms tapo paprastais žmonėmis – iš Seimo aukštybių nusileido į Vilniaus poliklinikas. Ir pamatė, kad ten kur kas baisiau, nei jie įsivaizdavo sėdėdami parlamento rūmuose.
Pamatė realybę
Sveikatos reikalų komitetas į pagalbą pasitelkė Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos bei kitus specialistus, nepabijojusius įkišti nosių į sostinės poliklinikas. Žygio tikslas – išsiaiškinti, ar tikrai egzistuoja eilės, kaip vienas kitas parlamentaras girdėjo burbant rinkėjus, kodėl jos susidaro, jei susidaro, kiek reikia primokėti už medicinos paslaugas, ir ar pacientai yra patenkinti dabartine padėtimi.
Komiteto nariai pasiskirstė mažomis grupelėmis, kad galėtų aplankyti daugiau asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Paskui susirinkę viename iš Seimo kabinetų dalijosi įspūdžiais. O įspūdžių būta daug.
„Krito į akis mokamų tyrimų problema. Susidarė įspūdis, kad kai kuriose įstaigose piktnaudžiaujama: dėl tyrimų, kurie galėtų būti atlikti nemokamai, žmonėms siūloma susimokėti, motyvuojant didelėmis eilėmis. Ir žmonės moka. Net pensininkai, sergantys lėtinėmis ligomis, skaičiuojantys kiekvieną centą“, – „Vakaro žinioms“ dėstė komiteto narė Dangutė Mikutienė.
Pasirodo, mokėti reikia
Kita problema, anot jos, – šeimos gydytojo institucijos nekokybiškas veikimas.
„Tai yra ir dėl netinkamo darbo organizavimo, nes vienur eilės didelės, kitur mažos. Tačiau ir ministerija iš gydytojų galėtų atimti daug darbo krūvio – receptų išrašymą, popierizmą, galėtų įvesti elektroninę kortelę ir t. t.“ – vardijo parlamentarė.
Anot jos, dėl to, kad gydytojai turi daug lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, kuriems tereikia pratęsti vaistų recepto galiojimo laiką, ilgai eilėje laukti priversti kiti ūmine liga susirgę pacientai. Pastariesiems priekaištaujama, kad neužsiregistravo prieš kelias dienas. Tačiau, anot D.Mikutienės, retas kuris žmogus turi orakulo sugebėjimus nuspėti, kada tiksliai susirgs. Seimūnės nuomone, eilės sutrumpėtų, jei, pavyzdžiui, receptus galėtų išrašyti slaugytojos.
„Žmonės taip pat skundėsi, kad už daug ką reikia mokėti, nors visą gyvenimą mokėjo mokesčius. Pavyzdžiui, reikia susimokėti už lašelinę net tada, jei atsineši savo vaistus, reikia susimokėti už masažą ir t. t. Patikrinome, kiek laiko reikia eilėje laukti pas tam tikrus specialistus. Pas kai kuriuos – net per 50 dienų“, – įspūdžiais dalijosi D.Mikutienė.
Akcijos nepadės
Lietuvos pacientų organizacijos atstovų tarybos pirmininkės pavaduotoja Eglė Kvedaraitė apstulbo sužinojusi, kad seimūnai tik dabar išsiruošė apžiūrėti, kaip realybėje, o ne popieriuje, veikia sveikatos sistema.
„Problemas kėlėme ir mes, ir patys medikai jau gana seniai. Nesuprantu, kodėl jie tik dabar tai pamatė“, – piktinosi ji.
E.Kvedaraitė vis dėlto labai abejojo, jog vienadienė akcija padės valdžios atstovams suprasti, kad mūsų sveikatos sistema – kaip trečiojo pasaulio valstybėse.
„Permainos tik į blogąją pusę – eilės vis didesnės, vis daugiau paslaugų reikia apmokėti. Gydytojai visiškai nėra skatinami už paslaugų kokybę, ribojami poliklinikų ištekliai, nėra nustatyta aiški tvarka, už ką ir kiek turi susimokėti. Viskas daroma neoficialiai. Bet kaltųjų nėra“, – pripažino E.Kvedaraitė.
Pacientų atstovė apgailestavo, kad daugelis skurdesnių pacientų suserga nepagydomai, nes negali susimokėti už tyrimus, kurių neatlikus ligos diagnozuojamos per vėlai.
„Pati esu ne kartą susidūrusi, kai, pavyzdžiui, prie tyrimų echoskopu yra mėnesio eilė, o susimokėjus pasiūloma ateiti po savaitės. Tad ar yra prasmė eiti į valstybinę įstaigą, jei už tą pačią kainą gali nueiti į privačią? Tokie išvažiavimai nepadės. Nebent jei valdžios atstovai būtų pasodinti į paprasto paciento kėdę“, – sakė ji.
Blogai tik atrodo
Nora Ribokienė, sveikatos apsaugos viceministrė:
„Būtų neobjektyvu nepastebėti esamų problemų. Bet kai kurios jų grupės, kalbant apie eiles ir mokamas paslaugas, susijusios su poliklinikų steigėjomis – savivaldybėmis. Jos skiria vadovą ir kontroliuoja įstaigos veiklą. O ten, kur administracija elgiasi netinkamai ir susidaro eilės, turėtų būti didesnė steigėjo kontrolė“, – savivaldybėms kaltę suvertė N.Ribokienė.
Pasak viceministrės, kai kur yra per mažai slaugytojų, todėl jų darbą turi dirbti gydytojai, taip sudaromos eilės. Bet tai, kad žmogus, nenorintis laukti gydytojo 2 mėnesius, susimoka ir priimamas po kelių dienų, jai pasirodė netgi labai pagirtina.
„Jei žmogus nori paslaugos be eilės, tai mokama. Nieko čia naujo. O šiemet tirti 182 skundai dėl šeimos gydytojų paslaugų. Iš jų pasitvirtino tik 9. Tad susidaro toks įspūdis, kad kiekvienoje poliklinikoje žmonės tik skundžiasi. O nuvykus į poliklinikas, pakalbinus žmones, labai daug gerų atsiliepimų sulaukta. Todėl nėra taip blogai toje sistemoje, kaip atrodo. Eilės turi tendenciją mažėti. Vidutiniška eilė pas specialistą – pusantro mėnesio. O bet kurioje ES šalyje yra eilės ir metai, ir dveji. Esu prisiregistravusi Antakalnio poliklinikoje. Turiu pasakyti, kad nevaikštau, neturiu dėl ko.
Danas NAGELĖ, Ignas JAČAUSKAS
