Mintimis apie technologinių pokyčių įtaką medicinai nusprendė pasidalinti „Singularity“ universiteto direktorius Danielis Kraftas, kuris yra atsakingas už ateities medicinos prognozes, rašo techcrunch.com.
Danielis Kraftas baigė medicinos studijas Stanfordo universitete ir atliko rezidentūrą Harvarde. Žemiau pateikiame 6 idėjas, kurios anot D. Krafto netrukus pakeis medicinos pasaulį.
„Siri“ ir IBM sukurtas „Watson“ bus pradėti naudoti sprendžiant medicininius klausimus. Dirbtinis intelektas galės patarti ne tik medikams, bet ir pacientams. Naudojant debesų technologiją bet kuris prietaisas galės gauti reikiamą medicininę informaciją.
Įsivaizduokite situaciją, kuomet kurioje nors skurdžioje Afrikos vietovėje padaryta rentgeno nuotrauka yra išsiunčiama į debesis, ten ją analizuoja dirbtinis intelektas, turintis reikiamų medicinos žinių, ir pateikia savo įvertinimą.
Šiuo metu kai kurias mamogramas jau nagrinėja sistemos, turinčios tam tikrų dirbtinio intelekto požymių.
Kai kurios medicinos sritys ženkliai pasikeis, viena jų bus dermatologija. Šios srities gydytojai perleis dalį atsakomybės dirbtiniam intelektui. Gydytojui nebereikės pačiam nustatyti diagnozės. Medikui pakaks turėti telefoną su specialia programėle, kuri nufotografuos paciento odos gabalėlį ir gautą medžiagą perduos į debesis, o dirbtinis intelektas nuspręs ar apgamas, matomas nuotraukoje, yra piktybinis ar ne.
Kita vertus pacientai jau dabar turi galimybę už 5 JAV dolerius įsigyti programėlę, kuri skenuoja odos pokyčius ir nusiunčia informaciją į debesis, speciali programinė įranga apdoroja duomenis ir grąžina į telefoną savo nuomonę apie galimo susirgimo požymius. Žinoma, gauti atsakymai nėra visiškai patikimi, todėl programa rekomenduoja dėl detalesnės informacijos kreiptis į artimiausią dermatologą ir tuoj pat pasiūlo visus arčiausiai esančius gydytojų kabinetus. Tokia technologijų įtaka medicinai, pakeis ne tik medikų verslo modelį, bet ir pačią diagnostikos procedūrą. Nereikia pamiršti, kad atpigs ir patys testai.
Duomenų kiekis pasaulyje nuolatos auga, tuo pat metu informacijos kaina krenta. Geriausias to įrodymas – žmogaus genomas. Prieš dešimtmetį sudaryti išsamų žmogaus genomo žemėlapį būtų kainavę milijardus JAV dolerių. Dabar šią informaciją galima užsisakyti vos už 5000 JAV dolerių.
Tarkime, kad praėjusiais metais buvo ištirtas 10 tūkst. žmonių genomo kodas, galbūt šiais metais jų bus 100 tūkst. o vėliau ir milijonai. Netrukus šis testas kainuos tiek pat kiek ir kraujo tyrimas. Vis dažniau žmonės galės atlikti sudėtingus prevencinius tyrimus ir iš anksto užkirsti kelią potencialiai ligai.
Netrukus didžiulius informacijos kiekius apie žmogaus kūną bus galima gauti labai pigiai, tačiau tuomet susidursime su duomenų pertekliaus problema. Teks sukurti protingas duomenų bazes ir prietaisus, kurie patys atsirinktų svarbiausią informaciją, neapkraudami nei medikų nei pacientų.
Galima įsivaizduoti, kad ateityje galėsime turėti nuosavus prietaisų skydelius, kurie nuolatos ir visapusiškai stebės mūsų organizmo veiklą. Šie įrenginiai gaus duomenis iš tokių išmaniųjų prietaisų kaip „GreenGoose“ arba „Kinect“.
3D spausdintuvai
Jau dabar 3D spausdintuvai medicinoje yra pritaikomi tokiose situacijose, kurios vos prieš keletą metų atrodė neįtikėtinos. Po avarijos kojos netekusio paciento sveikoji galūnė yra nuskenuojama, o naudojantis trimačiu spausdintuvu sukuriamas identiškas protezas. Tačiau tai tik pradžia. Šiuo metu trimačio spausdinimo technologiją siekiama suderinti su pasiekimais kamieninių ląstelių srityje. 3D rašalą pakeis kamieninės ląstelės. Tikėtina, kad netrukus pradėsime spausdinti naujus organus. Iš pradžių bus kuriami nesudėtingi audiniai, o įgijus patirties ir žinių žmonija sugebės spausdinti visus reikiamus žmogaus organus.
Socialiniai sveikatos tinklai
Socialiniai tinklai keičia mūsų elgesį. Pasisvėrę svarstyklėmis, kurios turi prieigą prie interneto, savo svoriu socialiniame tinkle galėsite tuoj pat pasidalinti su draugais, kurie, priklausomai nuo duomenų, pagirs jus už sveikos gyvensenos propagavimą arba darys spaudimą.
Naudojantis socialiniais tinklais galima sekti ligas ir nuspėti būsimus susirgimus. Knygos „Sujungti“ autorius, Jamesas Fowleris, šiuo metu bendradarbiauja su „Facebook“ sveikatingumo duomenų tyrimų srityje. Kuo daugiau turite draugų, tuo greičiau susirgsite sloga arba gripu. Duomenys apie jūsų draugų sveikatą socialiniuose tinkluose gali leisti imtis tinkamų prevencinių priemonių.
Gyvename „Facebook“ eroje, kurioje žmonės vis labiau ir labiau dalijasi informacija apie savo sveikatą. Žmonės pradeda atvirai dalintis savo ligos istorijomis, naudodamiesi tokiomis specifinėmis priemonėmis kaip „PatientsLikeMe“ arba „CureTogether“. Pacientai tikisi internete aptikti panašių problemų turinčių asmenų ir dalijasi su jais sukaupta patirtimi.
Turėdami milžiniškas duomenų bazes, kuriose kaupiami duomenys iš visų ligoninių galėsite realiu laiku stebėti statistinius susirgimų pokyčius, naudojamų vaistų efektyvumą ir konsultuotis su specialistais internetu.
Bendravimas su medikais
Tokios komunikacijos priemonės kaip „Skype“ leis visai kitaip bendrauti su gydytoju. Daugelis naujų technologijų jau egzistuoja, tačiau dėl reguliacinių suvaržymų ir prietarų mes neišnaudojame jų galimybių.
Bendraujant su mediku „iPhone“ telefonu reikės užtikrinti pokalbio konfidencialumą, be to reikės sukurti sistemą, kuri leistų tinkamai atsiskaityti už tokią konsultaciją.
Turi pasikeisti ir pats sveikatos apsaugos modelis. Šiuo metu medikai uždirba iš susirgimų gydymo. Vis dėlto reiktų pasukti kitu keliu ir stengtis, kad gydymo įstaigoms būtų mokami pinigai už bendrą visuomenės sveikatos palaikymą. Nepakanka, kad liga yra išgydoma, kur kas svarbiau, jog susirgimui būtų iš anksto užkertamas kelias.
Mobiliosios technologijos
Mobiliųjų technologijų panaudojimas stebint jūsų medicininę būklę ženkliai įtakos šiandieninę diagnostiką.
Tokie prietaisai kaip „Alivecor“ gali nuolatos stebėti širdies darbą, siųsti duomenis į debesis ir leisti atsakingam kardiologui priimti reikiamus sprendimus. Lygiai taip pat netrukus atsiras mobilieji prietaisai stebintys kitus rodiklius, pavyzdžiui, cukraus kiekį kraujyje.
Daugiafunkciniai įtaisai galės stebėti keletą rodiklių vienų metu, o vėliau pateiks šiuos duomenis jūsų šeimos gydytojui. Ateityje kiekvienuose namuose atsiras nuosavas mobilusis diagnostikos centras.
Deja, JAV, kuri turėtų tapti pasaulio inovacijų centru, šios technologijos stumiasi labai lėtai. Didžiausias kliūtis sudaro reguliaciniai suvaržymai ir pačios sistemos suinteresuotumas išlaikyti aukštą medicininių paslaugų kainą. Vis dėl to mobiliosios technologijos sparčiai skinasi kelią tokiuose regionuose kaip Indija ir Afrika, kuriose veikia mažesnis tinklas kvalifikuotų specialistų, galinčių aptarnauti visus pacientus. Valstybės tokiose vietovėse yra suinteresuotos išnaudoti pigias technologijas, kurios leistų teikti kvalifikuotas paslaugas. Tikėtina, kad kai kurių technologinių pokyčių įtaką medicinai sparčiausiai pajus besivystančio pasaulio gyventojai.
