Po dvejų metų pertraukos lietuvė vėl užlipo ant pjedestalo: peršokusi 197 cm, ji užėmė trečią vietą, nusileidusi rusei Marijai Lasickienei (201 cm) ir ukrainietei Julijai Levčenkai (199 cm). Škotijoje mūsiškė gynė prieš dvejus metus iškovotą Europos uždarų patalpų čempionės titulą.
„Nesinorėjo iškeisti aukso į bronzą, bet po visų sunkumų, traumų, dvejų metų duobės, kada daug kas buvo nusivylę, galbūt nurašę, nebetikėjo manimi, tai yra įrodymas, kad dar turiu sportinio pykčio, charakterio. Galiu pakovoti net kai ne viskas yra idealiai gerai“, – šypsojosi A.Palšytė.
Varžybas ji pradėjo nuo 179 cm aukščio, kurį įveikė pirmu bandymu. Be klaidų lietuvė atakavo ir 183 cm, 187 cm, 191 cm, 194 cm bei 197 cm, o kartelė triskart nukrito bandant peršokti 199 cm.
„Pradėjome nuo to aukščio, nuo kurio dažniausiai pradedame treniruotėse, kad neužsisėdėčiau. Turiu šiokių tokių problemyčių su nugara ir kuo daugiau sėdžiu, tuo yra sunkiau. Pagalvojome, kodėl neprasišokinėjus, ir jei viskas seksis gerai, pavyks peršokti iš pirmų bandymų visus aukščius, turėčiau neišnaudoti labai daug jėgų“, – paaiškino A.Palšytė.
Jai, kaip ir kitoms šuolių į aukštį finalininkėms, kortas maišė glausta varžybų programa. Finale dalyvavo ne 8, kaip kad buvo numatyta reglamente, bet 12 šuolininkių, o norint „įtilpti“ į televizijos transliacijos laiką, teisėjams reikėjo skubinti dalyves.
Šuolių į aukštį rungtis baigėsi paskutinė iš visų čempionato rungčių, o M.Lasickienė 205 cm aukštį atakavo daliai žiūrovų jau palikus areną.
„Gal būčiau kitaip nusiteikusi 199 cm šuoliams, bet varžybų teisėjas prieš startą pasakė, kad esu griežtas, jūsų yra dvylika ir turėsite skubėti. Bandymui pasiruošti tas 30 sekundžių laikas, kuris buvo įvestas prieš metus, techninėms rungtims yra per trumpas. Man nusiteikti geram bandymui ir galvoje paruošti šuolį šiek tiek laiko pritrūko“, – nesėkmingų bandymų priežastį įvardijo 26-erių lietuvė.
Praėjusių metų vasarą Europos čempionate Berlyne A.Palšytė užėmė ketvirtą vietą. Tąkart jau iškritusi iš varžybų mūsiškė rikiuotėje žengė trečia ir laukė bulgarės Mirelos Demirevos lemiamų šuolių. Pastaroji Lietuvos lengvaatletę iš prizininkių trejeto „išmetė“ po trečio bandymo peršokti 200 m.
Dabar A.Palšytės medalio likimą galėjo nuspręsti Katerina Tabašnik. Ukrainietė, lietuvei baigus pasirodymą, turėjo vieną bandymą įveikti 199 cm, tačiau jis buvo nesėkmingas. A.Palšytė prisipažino – apie lemiamą varžovės šuolį negalvojo ir jo nežiūrėjo.
„Man nėra labai įdomu, ką daro kitos, svarbiausia, kad aš padaryčiau tą, ką esu tai dienai nusimačiusi. Mano knygelėje šiandien buvo uždaryti visi aukščiai iki 203 cm ir gaila, kad nepavyko išpildyti to, ką buvau užsibrėžusi. Pagerinti asmeninį rekordą tokio rango varžybose pavyksta tikrai ne kiekvieną dieną ir turiu būti patenkinta tuo, ką aš pasiekiau, ir manau, kad nenuvyliau“, – sakė geriausia 2017-ųjų Lietuvos sportininkė.
Net ir iškovojusi bronzą A.Palšytė džiaugsmo emocijų nerodė. Šypseną ji išspaudė tik paraginta trenerės Tatjanos Krasauskienės.
„Kai viskas pasibaigė, kurį laiką sėdėjau ne visai patenkinta savo vieta ir savo pasirodymu. Galiausiai nuėjau prie trenerės ir ji pasakė „nusišypsok, gi viskas gerai“. Tada supratau, kad tikrai – neblogai. Tas žingsnis į vasarą yra tikrai padarytas, yra labai daug taisytinų dalykų, kuriuos ištaisius bus tik pirmyn, o ne atgal“, – tikino A.Palšytė.
Europos lengvosios atletikos čempionate Lietuvai atstovavo devyni sportininkai. Be A.Palšytės, puikiai pasirodė ir 400 m bėgikė Agnė Šerkšnienė, prestižinėje rungtyje užėmusi ketvirtą vietą bei pagerinusi šalies rekordą.
