Maisto gamybos technologai pastebėjo, kad tokios mėsos masė, naudojant žemo slėgio presus, atrodo panaši į maltą mėsą. Tad vartotojai gali nežinoti, kad perka MAM, o ne maltą mėsą. Tačiau kai kurie ES mėsos produktų gamintojai pageidavo, kad žemu slėgiu apdorotą MAM būtų galima vadinti tiesiog malta ar išgyslinta mėsa. O jų oponentai teigė, kad, leidus šitaip ženklinti mėsą, vartotojai negalės pasirinkti norimo produkto, nes nežinos, ar jis pagamintas iš maltos mėsos, ar iš MAM. Ginčus baigė ES Teisingumo Teismas, kuris suformulavo aiškų MAM apibrėžimą: nesvarbu, kokiu būdu gaunama MAM, vartotojams privalo būti pateikta informacija, kad tai – mechaniškai atskirta mėsa, tad etiketėje turi būti parašyta, pavyzdžiui, „mechaniškai atskirta vištiena“.
Teismas pabrėžė, kad bet koks raumenų skaidulų struktūros suardymas ar pakeitimas turi būti laikomas MAM. Vadinasi, produktai, gauti mechaninėmis priemonėmis, mėsą nuėmus nuo kaulų, paukščių skerdenų ar mėsą iškaulinus (net jei procesas nesusijęs su mėsos pašalinimu nuo kaulo – smulkinamos nuopjovos ir pan.), turi būti priskirti MAM.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inf.