Animacinių filmukų žiūrėjimas gali padėti ne tik puikiai praleisti laisvalaikį, bet ir atnešti naudos. Tik, žinoma, teks laikytis keleto rekomendacijų.
Žiūrovais tampama nuo 3-ejų. Kol vaikui nesukaks treji metai, animacinių filmukų jam apskritai nereikėtų žiūrėti. Tai susiję su psichologinės raidos ypatybėmis ir gebėjimo suvokti ekrane matomą vaizdą.
Patikimas prieglobstis šalia. Iš pradžių geriau, kad vaikui žiūrint filmukus su juo būtų kas nors iš suaugusiųjų – tam, kad paaiškintų nesuprantamas vietas ar nuramintų, jei kartais mažylis išsigąstų kurio nors vaizdo.
Saugus seansas. Atstumas nuo mažojo žiūrovo iki ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 2 m, o vieno „seanso“ trukmė – ne ilgiau kaip 1 valanda. Kol animaciniai filmukai mažyliui naujiena – užteks ir 20 minučių.
Suaugusiųjų cenzūra. Ne visada tai įmanoma, bet vis dėlto pasistenkite iš anksto susipažinti su filmuko, kurį žiūrėsite, turiniu. Ar jis tikrai atitinka jūsų vaiko amžių, jo interesus, polinkius, ar jame nėra žiaurumo ir prievartos vaizdų?
Mirga-marga ir garsu. Atkreipkite dėmesį, ar žvilgsnio nevargina pernelyg greitai besikeičiantys vaizdai. Ar nėra netikėtų, bauginančių garsų, pernelyg garsios muzikos. Visa tai gali negatyviai paveikti vaiko suvokimą – persisotinus tokio pobūdžio produkcijos visa kita jam gali tapti nuobodu, neįdomu. Beje, kaip tik dėlto vaikams taip patinka žiūrėti reklamą – ji siūlo pernelyg gražius, greitai kintančius vaizdus, lydimus garsios muzikos. Akivaizdu, kad po to nuosaikesni, subtilesni filmukai gali visai nebesudominti.
Įvairovė – tik į naudą. Geriau, jei vaikas turės galimybę žiūrėti ir naujus, ir senuosius animacinius filmukus. Parinkite savo atžalai tokią filmų kolekciją, kurios personažai būtų pakankamai įvairiapusiški, iš kurių galima pasimokyti šio to naujo. Filmuko herojais gali būti žmonės, gyvūnai, daiktai ir fantastinės būtybės. Kuo įvairiau – tuo geriau, kad mažasis žiūrovas neužsiciklintų tik ties robotais ar princesėmis.
Žiūrėjimas su potekste. Puiki idėja kartkartėmis surengti „specialią peržiūrą“ – kartu su mažyliu pasižiūrėkite iš anksto parinktą filmuką su vienokiu ar kitokiu „auklėjamuoju efektu“, pavyzdžiui, apie mokėjimą draugauti arba apie meilę gyvūnams. Po filmuko pasikalbėkite su vaiku, aptarkite įspūdžius, akcentuokite pagrindinę filmuko mintį.Vyresniems vaikams tikriausiai patiks specialūs mokomieji filmukai, kuriuose rodoma (ir pasakojama!) apie fizikos dėsnius, gamtos reiškinius, anatomijos pagrindus ir žmogaus fiziologiją.
Kūrybinis pradas. Dar geriau, jei filmukai įkvepia mažylį aktyviai kūrybinei veiklai. Visų pirma tai, žinoma, žaidimai. Stebėkite, kaip vaiko žaidimuose atsispindi jo regėti filmukai. Pasidomėkite, ar jis suprato siužetą? Jei filme buvo geriečių ir blogiečių, kuriuos iš jų dažniau vaidina pats vaikas ir kodėl? Animaciniai filmai gali sužadinti ir vaiko kūrybinę vaizduotę. Pasiūlykite jam nupiešti, nulipdyti ar suvaidinti patikusio filmuko personažą, sukurti istorijos tęsinį.
Pirmasis hobis? Jei vaikas susidomėjo kokiu nors vienu personažu – palaikykite jo interesą, tegul jis, pavyzdžiui, nupiešia piešinių seriją, skirtą jo pamėgtam veikėjui. Jei yra galimybė, nupirkite jam daiktų su šio filmuko motyvais ar žaisliukų, vaizduojančių pamėgtą personažą. Svarbiausia – neignoruokite pirmųjų vaiko pomėgių, parodykite susidomėjimą jais.
