Europa mokosi tolerancijos – nori, kad visos mažumos būtų toleruojamos, priimtos ir nediskriminuojamos - net vilkiką šiam tikslui skyrė. Daugelis iš mūsų laukėme dienos, kai šis vilkikas atvyks į Lietuvą, tačiau jo sulaukę nelabai nudžiugome.
Tarsi turėjome džiaugtis, bet, deja, džiaugsmo išties buvo ne per daugiausiai. Tolerancijos vilkikas apvažiavęs Europą sustojo Vilniuje ir užstrigo deklaruojamos tolerancijos ir realybės pančiuose. Kažkas yra pasakęs: „jeigu nemoki dainuoti, veikiau nedainuok“. Tačiau lakštingala negali nečiulbėti, o organizatoriai - neorganizuoti, tad suorganizavo. Reikėjo juk parodyti, kad Lietuva – tolerantiška, nesvarbu, kad ne visiems.
Tarsi nėra kuo džiaugtis – tačiau džiaugiamasi. Juk reikia galų gale Europai parodyti, kad vilkikas, tempęs toleranciją per Europą, pagaliau sustojo Lietuvoje - nesvarbu, kad ne valstybės, o privačioje teritorijoje - nesvarbu, kad jis buvo nelaukiamas, kad valdžios atstovai, institucijos ir organizacijos neskyrė jam tinkamo dėmesio - svarbu, kad sustojo. Ir vis dėlto norėtųsi pasižiūrėti atidžiau į renginį - paanalizuoti, kas pavyko, o kas ne, ką organizatoriai paaukojo, idant renginys būtų įvykęs, niekam neužkliuvęs.
Žiniasklaidai spaudos konferencijos metu Europos Komisijos atstovybės vadovas Kęstutis Sadauskas teigė: „Lietuvos gėjų lyga (LGL) renginyje nedalyvauja, kadangi Vilniaus savivaldybė atsisakė leisti organizuoti renginį valstybės (savivaldybės) žemėje”. Žinoma, ponui K. Sadauskui pavyko įtikinti žiniasklaidą, kad dėl vienos iš mažumų nedalyvavimo renginyje kalta savivaldybė, tačiau štai citata iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus atsakymo organizatoriams: „Iš jūsų organizuojamo renginio pateiktos programos matyti, kad šiemet neplanuojate jokių su homoseksualų diskriminacijos problemomis susijusių akcijų ir pasirodymų.“. Taip, jūs perskaitėte teisingai - organizatorių pateiktoje programoje savivaldybei viena iš labiausiai diskriminuojamų mažumų nebuvo įtraukta į programą. Todėl pono K. Sadausko melas žiniasklaidai nesuvokiamas.
Žinoma, galima visuomet kaltinti LGL, kad ji nemoka bendrauti, nepasirenka tinkamo tono, reikalauja teisių - mat jų neprašo, nekeliaklupsčiauja, o tiesiog teigia: „gėjų teisės - žmogaus teisės“, kad ji nemokėjo nusižeminti ir įsiprašyti į renginio programą, bet.... juk renginys praėjo ir be gėjų, o ir ataskaita Europos Komisijai bus pateikta - pinigai, skirti renginiui, - įsisavinti. Viskas tarsi būtų gerai, jei... jei ne tie gėjai, kurių teisės jau pirmą renginio organizavimo dieną buvo paaukotos ir dėl šventos ramybės užmirštos. Lietuviai aukoti mėgsta, pagonys aukodavo, nūdieną ir krikščionys pamėgo šį ritualą. Vis dėlto, savivaldybės biurokratai buvo įtarūs ir nedrįso rizikuoti mąstydami, „o jei gėjai ateis į renginį, nepaisant to, kad jie į programą neįtraukti?“ ir nedavė leidimo organizuoti renginio „ant valstybės žemės“.
O Lietuvos gėjai neatvyko prie vilkiko, nes jie ir nebuvo laukiami - jie tarsi tie, kuriais galima manipuliuoti, jie mažuma, kurią galima aukoti vardan renginio, vardan kitų, netgi Kauno mero pavaduotojui S. Buškevičiui suprantamų ir priimtinų mažumų. Tad norėčiau šioje vietoje ir pabaigti tik jau tautosakos žodžiais: „ne kožnam pabažnam dievo šūdą uostyti“. Suprask – mažuma mažumai nelygi ir ne kiekvienai mažumai teisės pasiekiamos „ant Marijos žemės“.
Vytautas Valentinavičius, Tolerantiško jaunimo asociacijos narys
