Lietuvoje Seimo narių skaičius, atsižvelgiant į išankstinius surašymo duomenis, galėtų sumažėti nebent keliais parlamentarais, bet tikrai ne ketvirtadaliu ar penktadaliu. Raimundo Šuikos nuotrauka
Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad Europos Komisija šiemet Lietuvai prognozuoja didžiausią ekonominį augimą Europos Sąjungoje, tačiau kartu jis begėdiškai nutylėjo, kad Lietuva šiemet bus ir viena labiausiai prasiskolinusių ES šalių, atsižvelgiant į valstybės skolą, tenkančią vienam gyventojui, kurių katastrofiškai kasmet mažėja. Taigi pradėti taupyti gali tekti ir valdžiai.
Ar reikia tiek parlamentarų?
Surašymo duomenys, pagal kuriuos Lietuvoje liko tik 3,05 mln. gyventojų, paakino politikus vėl prabilti apie Seimo narių mažinimą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pritartų tokiam sprendimui, bet abejoja, ar Seimas pats kirs šaką, ant kurios sėdi.
„Reikėtų keisti Konstituciją, kurioje aiškiai įvardijamas Seimo narių skaičius – 141, – kalbėjo K.Glaveckas. – Už Konstitucijos pakeitimą reikėtų balsuoti du kartus, kartą darant pusės metų pertrauką. Sumažinimui reikėtų gauti bent jau dviejų trečdalių (94 parlamentarų) Seimo narių pritarimą ir tai, mano galva, nelabai realu.“
Seimo narių mažinimui nepritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas Vytautas Kurpuvesas: „Jei sumažės Seimo narių, sumažės ir narių skaičius komitetuose ir darbas bus šiek tiek sunkesnis.“ Jo nuomone, sumažėjus gyventojų skaičiui, reikėtų pirmiausia mažinti tiesiogiai juos aptarnaujančių valdininkų skaičių.
Savivaldybėse politikų krūviai nevienodi
Gyventojų mažėjimas jau padarė įtaką savivaldybių politikams.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo 3,29 mln. gyventojų. Būtent pagal šiuos duomenis Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiemet paskirstė savivaldybių taryboms mandatus.
„Jau kuris laikas atskirose savivaldybėse mandatų skaičius mažėja, nes mažėja gyventojų“, – aiškino VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Šiemet savivaldybėse išdalyta 24 mandatais mažiau nei 2007 m. rinkimuose. Net 6 tarybos narių neteko Neringa, po 4 – Birštono, Ignalinos, Rietavo ir Zarasų savivaldybės, po 2 – Šiaulių rajono ir Tauragės savivaldybės. „Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos rajone gyventojų daugėjo, ši savivaldybė gavo du papildomus mandatus“, – aiškino Z.Vaigauskas.
Šiuo metu daugiausia rinkėjų atstovauja vienas Vilniaus ar Kauno miestų savivaldybės narys, kuriam tenka nuo 4 563 iki 8 726 rinkėjų.
Mažiausiai apkrauti yra Neringos, Rietavo, Pagėgių, Kazlų Rūdos, Kalvarijos ir Birštono politikai, kuriems vidutiniškai tenka nuo 236 iki 529 rinkėjų.
Vadovaujamasi sena praktika
VRK pirmininkas pabrėžė, kad „mažesnis politikų skaičius dar nereiškia, kad jie geriau atstovaus rinkėjų interesams“. „Praktika rodo, kad kuo didesnė valstybė, tuo pigiau jai kainuoja išlaikyti valdžią, – kalbėjo Z.Vaigauskas. – Tarkime, Estijos parlamente yra 100 narių, Latvijos, kurioje yra beveik 2 mln. rinkėjų, Seime dirba 101 parlamentaras.“
Pasak VRK vadovo, Lietuvoje Seimo narių skaičius, atsižvelgiant į išankstinius surašymo duomenis, „galėtų sumažėti nebent keliais parlamentarais, bet tikrai ne ketvirtadaliu ar penktadaliu“.
„Paprastai vadovaujamasi XX amžiaus praktika, kai politikų skaičius nustatomas ištraukiant kubinę šaknį iš gyventojų skaičiaus“, – sakė Z.Vaigauskas.
Kitaip tariant, jei 1 mln. gyventojų valstybėje (kuri parlamente turi 100 narių ir iš kurių vienas atstovauja iki 10 tūkst. gyventojų interesams) piliečių netikėtai sumažėtų 80 tūkst., tai formaliai būtų laikoma, kad jų sumažėjo tik 20 tūkst. Tad parlamentas sumažėtų 2 nariais (iki 98).
VRK pirmininkas akcentuoja, kad gyventojų sumažėjimas labiausiai pakoreguotų balsavimo aktyvumo rodiklį, kuris šiemet turėjo būti gerokai aukštesnis.
„Formaliai rinkėjų gyvena mažiau, bet mes rėmėmės Statistikos departamento duomenimis“, – paaiškino Z.Vaigauskas. Seimo narys K. Glaveckas neatmeta galimybės, kad surašymo duomenys leis politikams manipuliuoti statistika mėginant įteigti, neva didėja BVP vienam gyventojui (nors iš tiesų jis didės dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus) ir tai esą lemia ekonominės situacijos gerėjimą.
„Tarp politikų gali pasitaikyti panašių vertinimų, bet bent jau man toks noras ciniškai kalbėti niekada nekils“, – teigė K.Glaveckas.
Atsitiktinumas ar ne, bet trečiadienį per Vyriausybės valandą premjeras A.Kubilius gyrėsi, kad Europos Komisija šiemet Lietuvai prognozuoja didžiausią ekonominį augimą ES, tačiau kartu premjeras begėdiškai nutylėjo, kad Lietuva šiemet bus ir viena labiausiai prasiskolinusių ES šalių, atsižvelgiant į valstybės skolą, tenkančią vienam gyventojui.
Šiuo metu valstybės skolą sudaro 42,2 mlrd. Lt, arba ji yra beveik tris kartus didesnė nei 2008 m. (17,3 mlrd. Lt).
Ragina atleisti dalį valdininkų
Profesorius Romas Lazutka neatmeta galimybės, kad A.Kubilius mėgins girtis ir kitais veiksniais, susijusiais su didele emigracija, bandys ją išnaudoti politiniams dividendams kaupti. „Pirmiausia tai pasakytina apie našumo didėjimą ekonomikoje, nes sumažėjus gyventojų ir perskaičiavus, kiek BVP sukuria vienas dirbantysis, atrodys, neva dirbame beveik taip pat, kaip ir Vokietijoje“, – sakė R.Lazutka.
Seimo narys K.Glaveckas mano, kad būtų kur kas naudingiau, jei vietoj kalbų prasidėtų realus valdininkų mažinimas.
„Po Saulėlydžio komisijos sprendimų valdininkų nesumažėjo, panaikinome tik apie 3 tūkst. laisvų etatų, kurie ir iki tol nebuvo užimti. Vadinasi, atėjo laikas antrai atleidimų bangai“, – sakė K.Glaveckas.
Tarnautojų armija per didelė
Šiuo metu Lietuvoje yra 72,9 tūkst. valstybės tarnautojų, neskaitant bibliotekininkų, medikų ir kitų biudžetininkų. Vienam valdininkui tenka apie 40 piliečių.
Vidaus reikalų ministerijai pavaldaus Valstybės tarnybos departamento direktorė Laima Tuleikienė tikino, kad neturi vienareikšmio atsakymo, ar reikėtų atleisti dalį valdininkų atsižvelgiant į tai, kiek sumažėjo šalyje gyventojų.
„Nei pritariu, nei nepritariu, nes tai nėra paviršutiniškas klausimas. Juolab kad valdininkų pastaraisiais metais šiek tiek mažėjo“, – sakė L.Tuleikienė. Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Rima Kisielienė „Valstiečių laikraščiui“ pripažino, kad kai kuriose institucijose dirba per daug valstybės tarnautojų.
„Akivaizdu, kad per daug yra muitininkų, mokesčių inspekcijoje tarnautojų irgi dirba per daug, todėl, jei mažėja gyventojų, turėtų mažėti ir valstybės tarnautojų“, – neabejoja R.Kisielienė.
Pakaktų perpus mažiau Seimo narių
Grasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė
Seime visiškai pakaktų 71 parlamentaro, nes iš dabartinių 141 vis tiek paprastai tik maždaug pusė dalyvauja posėdžiuose. Nedidelei Lietuvai, ypač kai taip sumažėjo gyventojų, užtektų ir pusės Seimo narių, nes dauguma jų vis tiek neatlieka savo pareigų. Kai buvo daugiau nei 3 milijonai piliečių, vienam Seimo nariui tekdavo apie 20 tūkstančių žmonių, o dabartiniams apskritai nėra ką veikti. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas neseniai pareiškė, kad jam reikia dar apie 200 tarnautojų, bet toks prašymas yra visiška nesąmonė. Jei dabar ten dirbantieji normaliai atliktų savo pareigas, tokių užmojų nebūtų.
Išvyks dar daugiau
Vidmantas Žiemelis, Seimo narys
Norint sumažinti Seimo narių skaičių, reikėtų keisti ir Konstituciją. Aišku, mažėjant gyventojų, reikėtų mažinti ir valstybės valdymo aparatą, ir išlaidas. Bet turime atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu ekonomika ims augti ir gyventojai pradės grįžti į Lietuvą, valdymo išlaidas teks vėl didinti. Todėl neabejoju, kad mažinimas būtinas, bet tai reikėtų daryti protingai, įvertinus Lietuvos vystymosi perspektyvas. Kai premjeras A.Kubilius pristatė pensijų reformos metmenis, gerai prisimenu jo ištartus žodžius: „Jeigu Lietuvoje liks 2,5 milijono gyventojų, tokia sistema tiks šaliai.“ Vadinasi, pati Vyriausybė prognozuoja, kad iš šalies išvyks dar daugiau žmonių ir čia grįžti niekas net neketina.
Gediminas Stanišauskas
