Tik jomis jauni specialistai, nenorėdami įsipareigoti dirbti konkrečioje vietoje, ne visada pasinaudoja. Savivaldybės pasiruošusios didinti paskatas, kad tik specialistų atsirastų, nes daug darbuotojų greit turės išeiti į pensiją.
Pakruojo ligoninėje pas pacientę ateina vidaus ligų gydytoja Alina Tvarušytė-Cvirkienė. Sako, darbo netrūksta.
„Po COVID-19 ligos – pakankamai didelis lėtinių ligų tiesiog pablogėjimas ir tų pacientų sugrįžimas. Kol jie patenka pas šeimos daktarą, dažniausiai tenka patekti į mūsų būtent ligoninę tam pradiniam ištyrimui, nes labai didelis srautas žmonių. Rajonas tikrai pakankamai didelis“, – kalba A. Tvarušytė-Cvirkienė.
Gydytoja medicinos studijas baigė Kaune, rezidentūrą – Šiauliuose, tačiau nusprendė atvykti dirbti į Pakruojį. Kaip trūkstamos profesijos specialistė, ji gauna savivaldybės paskatą – trejus metus kasmet po 6 tūkstančius eurų.
„Paskata, iš tikrųjų, yra pakankama. Tai yra vis tiek priedas prie gaunamo atlyginimo. Tai tiesiog motyvuoja atvykti į mažesnį rajoną. Gydymo sąlygos čia per daug nesiskiria nuo centro gydymo, ištyrimo sąlygomis“, – tvirtina A. Tvarušytė-Cvirkienė.
Kad gautų 18 tūkstančių siekiančią paramą, gydytojas Pakruojo ligoninėje įsipareigoja dirbti penkerius metus. Rajono meras sako: vilionės veikia, tačiau atvykę specialistai atsargiai žiūri į savivaldybės pinigus.
„Pavyzdžiui, pernai į šią ligoninę atvyko dvi naujos gydytojos – vidaus ligų gydytojos. Tačiau pasinaudojo tik viena. Nauji specialistai nepuola įsipareigoti, imti savivaldybės paramą ar paskatą“, – teigia Pakruojo rajono meras Saulius Margis.
Ir ne tik gydytojų trūksta.
„Įvairių specialistų jau pradeda trūkti. Didžiausia problema buvo jau prieš ketvertą, penketą metų – gydytojų problema, tačiau senėjant žmonėms pradeda trūkti žmonių ir švietimo sistemoje, ir savivaldybėje tokių inžinerinių specialybių kaip architektas“, – sako S. Margis.
Pinigine paskata savivaldybė neapsiriboja. Kompensuoja ir atvykimą į darbą, nes prasideda konkurencija ir su aplinkinėmis savivaldybėmis.
„Pasvalio rajonas, Šiaulių rajonas mokytojams, tai galvojam, kad tai irgi naudinga ir jau reikia daryti tokias paskatas, nes tada specialistai nuplaukia į kitus rajonus“, – kalba S. Margis.
„Aš Kaune gyvenu ir važinėju iš Kauno“, – teigia A. Tvarušytė-Cvirkienė.
Ne vien Pakruojyje trūksta įvairių specialistų. Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras sako, kad nerimo dėl ateities daug.
„Su nerimu žiūrim, ar neatsitiks taip, kad kaip aš kalbu su vienos gimnazijos direktore: pas mane istorijos mokytojai du, abu pensinio amžiaus, pasakys, kad išeina – ką tada reiks daryt?“ – sako Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Apmokamos studijos, papildomos išmokos, parama kompensuojant atvykimą į darbą ar įsikuriant savivaldybėje lyg ir skambėtų patraukliai...
„Bet ir tai kartais neveikia: toks vaizdas, kad čia naujosios kartos jaunimo subtilumas, kad prisirišimo prie lokacijos, sentimentų ir noro daryti ilgalaikę karjerą nebėra“, – teigia M. Sinkevičius.
Savivaldybės įsitikinusios: nieko kito neliks, kaip tik didinti siūlymus, jeigu ir toliau sunkiai seksis pritraukti specialistus.
„Tas viliones šoksim ir turbūt didinsim statymus, didinsim paskatas. Aišku, tai sukelia papildomų problemų. Kiti specialistai, kurie įstaigoje gal dešimtmetį ir sako: tai žiūrėkit – mes čia 10 metų dirbam ir jūs čia kažką viliojat, ir mokate dvigubai ar trigubai“, – kalba M. Sinkevičius.
Savivaldybių atstovai sako: ne tik savivaldybių rankose specialistų priviliojimas, švietimo ir mokslo sistema turėtų paruošti daugiau specialistų – ypač medikų ir pedagogų.
