Aušrinė Šėmienė
Prieš metus trys bičiulės, sėdėdamos kavinėje, sukūrė verslo planą, kurio pagrindinė mintis – leisti žmonėms apsipirkti neišleidžiant pinigų. Praėjus vos trims mėnesiams po šios beprotiškos idėjos pristatymo visuomenei bičiulės teigia matančios šviesią ateitį.
Gimė kavinėje
Trys studijų bičiulės, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto magistrantūroje studijavusios Erika Paulauskė, Saulė Dienienė-Archipova bei Aurelija Pocienė, ir po studijų susitikdavo išgerti kavos. Kartą Erika į susitikimą atsinešė idėją – reikia kurti interneto portalą. Bet ne bet kokį, o tokį, kuriame žmonės galėtų apipirkti vaikus neišleisdami pinigų.
Erika visada norėjo būti pati sau šeimininkė. Nuo studijų pradžios ieškojo savo verslo idėjos. O būdama Tarptautinės studentų atstovybės ISIC Lietuvoje vadovė išvyko pagal kontraktą kurti tokios pačios atstovybės Indonezijoje. Ten su sutuoktiniu Andriumi ir pradėjo įgyvendinti savo pirmą projektą – portalą, kuriame drabužiais keičiasi panelės. Jis sėkmingai veikia iki šiol ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
Saulė, kuriai iš visų draugių buvo artimiausios ekologiško gyvenimo idėjos, karštai pritarė šiai minčiai ir pirmoji pradėjo kalbėti apie tai, kad keičiantis dėvėtais drabužiais ir skatinant kitus tai daryti, milžiniški žmonijos sąvartynai sumažės.
Aurelijai liko sugalvoti, kaip įdėją „aprengti“ ir apie ją paskelbti, mat jos aistra – rinkodara. Šį darbą dirbti mergina pradėjo dar nė diplomo neturėdama ir dabar pati iš savęs juokiasi, kad iš pradžių pamato įgyvendintą idėją, o tik paskui vadovėliuose perskaito, kodėl ji tai padarė.
„Erika turi didžiulę patirtį kuriant ir įgyvendinant e.produktus. Prieš mums pristatydama savo idėją, matyt, jau buvo pagalvojusi, kokių sričių specialistų reikėtų naujajam projektui įgyvendinti, – prisiminė Aurelja. – Saulė yra dirbusi vienos didžiausių drabužių prekybos įmonių pirkimų departamete. Aš turiu patirties rinkodaros srityje. Dirbau didžiulėse gamybos, prekybos įmonėse.“ Erikos sutuoktinis Andrius Paulauskas portalui, pakrikštytam kidibam.lt, sukūrė programinę įrangą ir tapo lygiateisiu komandos nariu.
Idėja ne nauja
„Mūsų verslo idėja unikali Lietuvoje, tačiau už Atlanto tokie portalai itin populiarūs“, – sakė Erika. Moterys ne tik didžiuojasi, kad rado ir įdiegė naujovę, bet ir tiki ja: mūsų šalies dėvėtų drabužių rinka milžiniška, bet vaikų drabužių joje maža. „Kalbėdamiesi su žmonėmis išgirstame, kad keistis, dalytis ar pirkti dėvėtus drabudžius jau tapo visuotinai toleruojamu įpročiu, tad nereikia slėpti akių po tamsiais akiniais, kai žengi į dėvėtų drabužių parduotuvę. Žmonių mąstymas laisvėja ir tai džiugina. O gal ir neseniai praūžusi finansų krizė pakoregavo daugelio supratimą apie pinigų vertę. Kitas labai svarbus šio verslo aspektas – ekologijos idėja. Juk mažindami besaikį vartojimą vienu mažu žingsneliu prisidedame prie Žemės gerovės“, – tęsė Aurelija.
Kai bendramintės suvokė šį dalyką, gimė ir naujosios įmonės šūkis: „Gražūs daiktai vėl gali tapti mylimais“. „Išties šūkis plačiąja prasme nusako tai, ką norime pranešti turintiems vaikų mamoms ir tėčiams: išaugti mažųjų daiktai gali nugyventi dar ne vieną gyvenimą. O mūsų portalas padeda tokiems daiktams rasti naują šeimininką“, – tvirtino Aurelija.
Tie, kas nori pakeisti išaugtus vaikų drabužėlius, rašo įmonei laišką ir po kelių dienų savo pašto dėžutėje randa specialų maišą, dažniausiai su kokia nors maža smagia dovanele. Tada jį prikrauna drabužių ir važiuodami, pavyzdžiui, į darbą, palieka greitųjų siuntų terminale. Tačiau išsiųsti galima ne bet kokius drabužius. „Priimame tik tokius, kokius sutiktume, kad nešiotų mūsų pačių vaikai, kurie dvelkia rūpestinga buvusių šeimininkų priežiūra, tokius, kurie atrodo it nauji: tvarkingi, švarūs ir nieko jiems netrūksta“, – tikina Saulė.
Gautą siuntinį verslininkės atidaro, išima ir atidžiai apžiūri viską, kas atkeliavo. Prastos kokybės, suplyšę, purvini, nunešioti ar labai negražūs drabužėliai iš karto atidedami į šalį. Vėliau jie keliauja arba perdirbti, arba atgal šeimininkui už tam tikrą mokestį. Kitus drabužius moterys įvertina, tik ne pinigais, o virtualiais taškais. Drabužėlių šeimininkai, prieš siųsdami juos į portalą, pasinaudoję specialia skaičiuokle, gali numatyti, kiek maždaug taškų gaus už savo turtą. Toje skaičiuoklėje drabužiai suskirtyti kategorijomis, pavyzdžiui, aulinukai berniukui gali būti įvertinti nuo 7 iki 36 taškų. Jei pasiūlyta kaina savininko netenkina, jis daikto gali nė nesiųsti. Aurelija sakė, kad prieš pradėdamos projektą jos atliko išsamią rinkos analizę.
Galiausiai moterys drabužėlius fotografuoja ir nuotraukas kelia į interneto puslapį. Kiekvienas klientas už surinktus taškus gali išsirinkti jam patikusių drabužėlių. Siuntinys atkeliauja arba į pašto greitųjų siuntų terminalą, arba tiesiai namo. Taškai į kliento sąskaitą įskaičiuojami tuoj pat, kai tik drabužėlis priimamas, šeimininkui nereikia laukti, kada jis bus parduotas. Be to, taškai neturi galiojimo termino, o žmogus gali apsipirkti tada, kada nori. Moterys tikino, jog pagrindinė jų idėja buvo sudaryti sąlygas tėveliams apipirkti vaiką neišleidžiant pinigų: išsiunti išaugtus drabužius – gauni kitus.
Tie, kurie neturi nereikalingų, išaugtinių drabužėlių, kitų siūlomų gali įsigyti už pinigus. Šia paslauga dažniausiai naudojasi tėvai, kurie arba neturi, arba nenori parduoti savo vaikų drabužių, arba laukiasi pirmagimių. „Turėti vaikų brangu, nes pirmo vaiko būtinųjų pirkinių krepšelis kainuoja šimtus litų. Mes siūlome sutaupyti. Portale tėveliai gali nusipirkti gerų, kokybiškų drabužėlių už patrauklią kainą, maždaug už pusę kainos, prašomos parduotuvėse“, – pasakojo Aurelija. Skatina aukoti
Portalas veikia vos tris mėnesius, tačiau Aurelija tikino, kad jo populiarumas kasdien auga, o turėtas sandėlis drabužių jau prikimštas nuo apačios iki viršaus. Tad moterys ėmė dairytis naujų patalpų. „Mūsų paslaugomis dažniausiai naudojasi miestų žmonės. Tačiau ne tik iš didžiųjų miestų. Turime klientų iš Rokiškio, Mažeikių, Alytaus. Daugiausia yra mamų, tačiau yra ir 10 proc. tėčių, kurie aktyviai domisi vaikų drabužėliais, rašo laiškus“, – sakė Saulė.
Verslininkės teigė, kad rašydamos verslo planą nusprendė, jog tai bus tokia veikla, iš kurios jos galės gyventi. Todėl iš pat pradžių numatė ir veiklos strategiją, ir taktiką, kurioje buvo svarbi ir paslaugų plėtra. Žmonės, kurie nenori nieko pirkti, gali prisidėti prie portalo gerų darbų banko. Jie atiduoda savo daiktus, moterys juos parduoda, o lėšos bus padovanotos Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės paramos fondui. „Mažiems ligoniams nereikia drabužių, jiems gydyti būtina įranga, kuri kartais kainuoja milžiniškus piniugus. Todėl nusprendėme fondui aukoti ne daiktus, o pinigus“,– sakė Aurelija.
Šią ligoninę verslininkės pasirinko dėl skaidrumo. Jos tikino esą garantuotos, kad šiam fondui paaukoti pinigai nepateks į kokio nors mažo vaduko kišenę. Dėl šios priežasties moterys įregistravo ir savo įmonę, moka mokesčius ir yra viešos. „Perkant ar parduodant daiktus interneto portaluose yra ne kartą buvę, kad dingsta pinigai, daiktai neatkeliauja. Taigi, nors ir mažais žingsneliais, bet einame ekologiškumo ir sąmoningumo link“, – sakė Aurelija.
