Neplaninis patikrinimas
Ketvirtadienį Rygoje įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui, žuvo 54 žmonės, iš jų 3 gelbėtojai. Įvairaus sunkumo sužeidimų patyrė 39 žmonės ir 13 gelbėtojų, iš jų 11 buvo hospitalizuoti.
Spėjama, kad nelaimę išprovokavo ant stogo vykę žiemos sodo įrengimo darbai. Žuvusiųjų artimieji ir sužalotieji piktinasi, kad stogo apželdinimo darbai vyko nenutraukus prekybos, o išgyvenę darbuotojai pasakoja, esą jau kurį laiką netgi jiems statinio techninė būklė kėlė nerimą – konstrukcijos būdavo ramstomos, į patalpas sunkdavosi vanduo.
Latvijos valdžia tragedijos priežasčių kol kas neįvardija, nes vis dar vyksta tyrimas, tačiau siaubinga nelaimė privertė susimąstyti Lietuvos valdžią. Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departmentui (PAGD) iki rytojaus patikrinti, kaip priešgaisrinės saugos taisyklių laikosi didžiausi Lietuvos prekybos centrai ir daugiausia žmonių sutraukiantys objektai.
„Kol kas negalime pasakyti, ar radome kokių nors pažeidimų, nes ta informacija paaiškės šio ketvirtadienio vakarą“, – sakė PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys.
Specialistai užsimojo apžiūrėti apie 250 objektų, kurių plotas viršija 2 000 kv. m. Bus tikrinama, ar teisingai įrengti evakuaciniai išėjimai, ar veikia gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, be t, bus dar kartą instruktuoti objektuose dirbantys žmonės, ką jie privalo daryti kilus grėsmei pastate esantiems žmonėms.
Laukia išvadų
Skirtingai nuo VRM vadovo, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nesiruošia pulti stačia galva dabar tikrinti eksploatuojamus pastatus. „Rygoje įvyko tragedija, bet pirmiausia turime sulaukti ekspertų išvadų, kodėl atsitiko ta nelaimė“, – sakė V.Mazuronis.
Pasak jo, statinių, statybų priežiūra ir saugumo patikrinimai turi vykti ne tada, kai kas nors griūva arba žūva žmonės, o nuolat. „Dabar nekantriai laukiame išvadų, kokios priežastys nulėmė nelaimę, bet iš praktikos žinoma, kad priežastis paprastai būna ne viena. Šiandien girdime daug versijų, bet oficialiai patvirtintos dar neturime“, – „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo V.Mazuronis.
Aplinkos ministras išreiškė tik savo subjektyvią įžvalgą, kodėl Rygoje galėjo įgriūti prekybos centro „Maxima“ stogas. „Ten buvo atliekami nauji statybos darbai, tai yra įrengiamas žiemos sodas. Mano galva, ten vienoje vietoje buvo sukrautas pernelyg didelis kiekis statybinių medžiagų, bet tai tik mano spėlionės“, – sakė V.Mazuronis.
Kai tik bus gautos išvados, pasak V.Mazuronio, bus peržiūrėta ir visa Lietuvos teisinė bazė, reglamentuojanti statybą ir statinių eksploataciją.
„Man labai gaila, bet šiandien matau žmonių, mėginančių susikrauti dividendų iš nelaimės Latvijoje, kuri nepaliko abejingo nė vieno žmogaus Lietuvoje. Tai labiausiai ir liūdina“, – kalbėjo V.Mazuronis, bet politikų pavardžių neįvardijo.
Pražudė ir godumas
„Maxima LT“ iki šiol mėgino pridengti savo atsakomybės mastą Latvijoje, esą įmonė tik nuomojosi patalpas. „Ne, mes tikrai kol kas nesvarstome, ar reikėtų keisti „Maxima“ prekybos ženklą Latvijoje, nes šis klausimas per anksti keliamas. Pirmiausia reikia palaidoti žuvusiuosius, išmokėti kompensacijas nukentėjusiesiems“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė. Vis dėlto aiškėja, kad objektas priklausė su „Maximos“ akcininkais susijusiai kitai įmonei.
Be to, per tragediją našlaičiais tapo apie dvi dešimtys vaikų. „Maxima LT“ įsipareigojo mokėti šiems vaikams kas mėnesį vidutinio Latvijos darbo užmokesčio dydžio paramą – beveik 2 500 Lt, kol jiems sukaks 18 metų.
Beje, aiškėja ir verslininkų godumas. Pasakojama, kad per nelaimę apsauginiai reikalavo, kad pirkėjai sumokėtų už prekes. Kasininkes nelaimė užklupo darbo vietoje.
Įdomu ir tai, kad „Maxima“ savininkams anksčiau priklausė Kauno „Akropolis“. Tąsyk ne tik nebuvo ištesėti pažadai uždengti „Akropolio“ keturių aukštų garažą stiklu, bet ir pats garažas buvo pastatytas taip, kad vėliau kėlė nerimą net ekspertams. „Mums „Akropolis“ jau nepriklauso, bet jame veikia prekybos centras „Maxima“, todėl mes tikrai atliksime papildomą statinio apžiūrą“, – tarsi mėgindama nukreipti dėmesį nuo bendrovės „Maxima“ atsakomybės kalbėjo R.Saulytė.
Vokiečių rūpestis
Kauno „Akropolis“ iškilo 2007 m., bet jau 2008 m. rugpjūtį jis buvo parduotas Vokietijos bendrovei „Deka Immobilien“, kurios interesams Lietuvoje atstovauja UAB „Resolution Property Management LT“.
2010 m. viduryje keturių aukštų garažo kai kurios vietos tapo nesaugios, kai perdengimo plokštėmis riedėdavo automobiliai – atrodydavo, kad perdengimo plokštės kilnojasi, kai kitame gale važiuoja mašinos. Ne tik vairuotojams, bet ir specialistams įtarimų sukėlė garažo deformacinės siūlės, dar vadinamos kompensacinėmis jungtimis.
Kaunietis konstruktorius Artūras Budreika tada ne kartą ragino valstybės institucijas atkreipti dėmesį į garažo būklę. „Deka Immobilien“ ėmėsi tvarkymo darbų, todėl dalyje šio garažo nebuvo leidžiama statyti automobilių.
„Dabar viskas sutvarkyta ir garažas yra saugus, kaip ir pats „Akropolis“, – patikino UAB „Resolution Property Management LT“ vadovas Sigitas Jautakis. Jis pripažino, kad anksčiau dėl konstrukcijų tvirtumo buvo kilę abejonių, bet jos buvo tinkamai sutvirtintos.
Šiose statybose dalyvavęs vienas žinomas statybos ekspertas „Valstiečių laikraščiui“ dar prieš kelis mėnesius prasitarė, kad „Akropolio“ garažas buvo pastatytas su defektais, nes statyboms buvo naudojamos pigesnės medžiagos, nei buvo numatyta iš pradžių.
S.Jautakis patikino, kad nuo penktadienio ieškoma statybų priežiūros konsultantų, kurie atliks ekspertizes visuose UAB „Resolution Property Management LT“ valdomuose objektuose, įskaitant ir Kauno „Akropolį“. Lietuvoje įmonė turi per 60 statinių, tarp jų – sostinės prekybos ir pramogų centras „Big“, Utenos „Aušra“, logistikos centrai, administraciniai pastatai ir kiti objektai.
Kritikuoja aplinkos ministrą
Aplinkos ministrui kritikos jau pažėrė Lietuvos statybininkų asociacija (LSA), kuri įspėjo, kad šį rudenį Aplinkos ministerija patvirtino gerokai liberalesnį Statybos techninį reglamentą. „Baiminamės, kad Lietuva gali būti neapdrausta nuo panašių nelaimių, kokia įvyko Latvijoje, nes aplinkos ministras V.Mazuronis pasirašė liberalesnį Statybos techninį reglamentą. Dabar ypatingus statinius galės projektuoti bakalauro diplomą turintys studentai“, – kalbėjo LSA prezidentas Dalius Gedvilas.
Naujasis dokumentas ypatingu statiniu net nelaikys tokio, kurio aukštis sieks iki 30 metrų. „Tai reiškia, kad ypatingu statiniu nebus laikomas net iki devynių aukštų namas“, – pasakojo D.Gedvilas. LSA dėl šio nepagrįsto liberalizavimo į Aplinkos ministeriją kreipėsi likus savaitei iki nelaimės Rygoje.
Aplinkos ministras V.Mazuronis atsikerta, kad pakeitimai teisinėje bazėje buvo būtini, o statybos procesai neturėtų būti pernelyg suvaržyti. Be kita ko, paklaustas, ar grėsmės visuomenei nekelia aptriušę namai su vos besilaikančiais balkonais, V.Mazuronis pabrėžė, kad tai savininkų problema.
„Jei savininkas, kuriam priklauso pastatas nesitvarko, tai nejaugi aš ir jūs turėtume susimesti pinigų ir tam neatsakingam piliečiui remontuoti namą. Tai, pripažinkite, ne statybininkų arba projektuotojų, o jau nuosavybės turėtojų problema“, –atsakė V.Mazuronis.
Dėl statinių savininkų neapdairumo Lietuvoje jau yra įvykę ir tragiškų nelaimių. 2010 m. liepos 25 d. būrelis dviračiais per Lietuvą keliavusių skautų iš Čekijos užėjus audrai pasislėpė apleistame pastate Kauno rajone. Stiprus vėjas sugriovė statinį, o per nelaimę buvo mirtinai sužalotas vienas skautas. Dvi skautės patyrė sunkių sužalojimų, o dar penkios atsipirko nesunkiomis traumomis.
2002 m. pradžioje sniego neatlaikė sostinėje statytų Ledo rūmų stogas. Tada buvo pažeista ketvirtadalis dar nebaigto pastato. Žmonės tąsyk nenukentėjo.
2000 m. lapkritį dėl nekokybiško remonto Panevėžio muzikiniame teatre, vaidinant muzikinę komediją „Brangioji Pamela, arba kaip nukepti mums senutę“, tiesiai ant žiūrovų nukrito devynios lubų plokštės. Traumų tada patyrė penki žiūrovai.
