Politologai Mauzeris su Sūrskiu jubiliejaus proga sveikina Lietuvos saugumą, kurio ištakos, pasirodo, siekia net akmens amžių. Paskui patikina, kad socialiniai ir šeimyniniai reikalai geriau buvo sprendžiami pagoniškoje Lietuvoje, ir dar nusprendžia, kad negalima mokytis ekonomikos iš Čiurlionio simfonijų.
Mauzeris: Tu žinai, Sūrski, kad Lietuvos saugumas atšventė 87-erių metų metines?
Sūrskis: Iš kur? Taigi tik 15 metų Lietuvos neprigulmybei.
Mauzeris: Tai, matyt, veikė prieškaryje ir sovietmečiu.
Sūrskis: Nu sovietmečiu – nesinorėtų tikėt. Nepagavo gi nė vieno rusų šnipo. Net gudų šnipo nepagavo.
Mauzeris: Nu tai tuo tarpu Lietuvos saugumas buvo užverbuotas KGB.
Sūrskis: Gali būti. Laukiau šitos išvados, gera išvada, nors labai netikėta išvada... Reiškia, vyrai dirbo sovietams, bet labai gailėjosi. Čia vadinami dvigubi agentai – dirba sovietams, o širdyje – už Lietuvą... Ar ne, ponas Pociau?
Mauzeris: Tai klausykit, jeigu skaičiuojam visus istorinius tarpsnius draugėj, tai gal saugumo gimtadienį reikia skaičiuoti nuo Vytauto Didžiojo laikų. Girdėjau, kad saugumui prie Vytauto vadovavo kažkoks karaimas Laurinkovičius.
Sūrskis: Ne, tai kapstom giliau. Taigi Mindaugą papjovė ne kas kitas, o KGB agentas, slapyvardžiu Treniota. O iš tikrųjų anas buvo Štirlicas.
Mauzeris: O klausyk, dar anksčiau – akmens amžiuje – saugumo ant Lietuvos nebuvo?
Sūrskis: Saugumas buvo, bet akmens amžiaus nebuvo. Akmenų buvo labai mažai, jie brangūs, o koks saugumietis be akmens užantyje?
Mauzeris: Tai, ponas Pociau, mažai švenčiat. Su tokia biografija galit drąsiai švęsti saugumo tūkstantmetį.
Sūrskis: Jo, visiems aišku, kad Brunoną „Mosadas“ priplojo, kad netrukdytų Šiaurės Jeruzalės plėtrai
***
Mauzeris: Sūrski, aš tau noriu pranešti labai baisų dalyką ir tokį baisų, kad nežinau, ar tau sakyt.
Sūrskis: O ką, Petrikas nuošimčių negrąžins?
Mauzeris: Oi, tu varge, varge, dar baisiau.
Sūrskis: Tai aš tuomet užsikemšu ausis, o tu sakyk (užsikiša).
Mauzeris: ...ar girdi mane?
Sūrskis: Girdžiu.
Mauzeris: Tai klausyk. Ant Lietuvos vyrai gyvena 11,4 metų trumpiau negu moterys.
Sūrskis: Ir ką tai reiškia?
Mauzeris: Ot durna pelė... Taigi moterys 11 metų gyvena ilgiau negu vyrai.
Sūrskis: Nu ir kas?
Mauzeris: Ne, nu visiškas debilizmas. Tu atmeti kuntaplius ir nematai, su kuo sanguliauja tavo mylima moteris.
Sūrskis: O tai kas čia baisaus?
Mauzeris: Ne, nu visiškas kretinizmas... Kol tu guli grabe, tavo moteris prisidaro vaikų, katrie yra svetimi ir punta iš tavo užgyvento turto.
Sūrskis: ... o tu suka, suka... Kaip gerai, kad jokio turto neprigyvenau. Moteriškė bandė kaupti, bet aš spėjau pragerti. Nesuprasdamas jos gudrumo, spėjau pasielgti teisingai.
Mauzeris: Jo, reiškia vyrui reikia gyventi taip gerai, kad po tavęs 11 metų net žolė neželtų.
Sūrskis: Jo, pas pagonis nors buvo tvarka – miršta vyras, tai bendruomenė kartu sudegina jo arklį, balną, žmoną ir kitą jo inventorių...
***
Mauzeris: Sūrski, niekuomet nenorėjau lįsti savo Tėvynei į kišenę, o bet tačiau man nemalonu apie tai kalbėti.
Sūrskis: Tai ir nekalbėk.
Mauzeris: O kaip tu nekalbėsi, kai negaliu... Labai dideli pinigai. Vat kodėl konservatoriai savo laiku atsisakė 10 procentų „Lukoilo“ akcijų, kurias turėjo „Mažeikių nafta“, katra priklausė Lietuvai, katra tuo metu priklausė konservatoriams.
Sūrskis: O švenčiausioji bukvalybe, tuo metu valdžioje buvo žmogus, katras ekonomikos ir ūkio pagrindus buvo išmokęs iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vadovėlio, o vadovėlis buvo lenkų kalba, katro preambulėje buvo parašyta: „Jak litvin, tak i duren“.
Mauzeris: Bet taigi dabar „Lukoilas“ vertas milijardų, kur buvo vyrų įžvalgumas? Jau seniai visiems būtumėm grąžinę rublinius indėlius. Suma būtų tokia didelė, kad būtų galima grąžinti net zlotinius indėlius, net prarastas „nikolaškes“.
Sūrskis: Mielas kolega, kartoju: Čiurlionio ekonomikos vadovėlis buvo parašytas lenkiškai, o ten ne hororas su rusais targavotis. Akcijų galima turėti „Miške“, „Jūroje“, „Karalių sapne“, o simfoninės akcijų poemos „Lukoilas“ nėra.
Mauzeris: Bet taigi Vagnorius buvo ekonomistas, ryškiai mokėsi iš Karlo Markso vadovėlio, o ne iš Čiurlionio kūrybos?
Sūrskis: Nepamirškime prigimtinių dalykų. Vagnorius yra žemaitis, katras pirmiausia mokėsi iš Tado Blindos vadovėlio. O ten juodu ant balto parašyta: kam tos rusiškos akcijos, jeigu ir Lietuvoje gali prisiplėšti.
Mauzeris: Tai kai „Lukoilas“ nupirks „Mažeikių naftą“, grąžins Lietuvai 10 nuošimčių?
Sūrskis: Tai jau grąžino, net 51 nuošimtį. Tegyvuoja „Draugystė“.
Prie „Dviračio šou“ kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
„Dviračio šou“