Politologai Mauzeris su Sūrskiu atskleidžia biuletenių sugadinimo technologiją. Taip pat filosofiškai svarsto apie laikinumo ir amžinumo prasmę.
Mauzeris: Sūrski, taigi Seimo nariai išsimokslinę žmonės, o balsavimo biuletenius sugadino. Ant kiekvieno klausimo po 10 žmonių.
Sūrskis: Kolega, čia viskas giliai ir aiškiai paslėpta. Biuleteniai ne šiaip sau sugadinti, bet ant kiekvieno nupieštas specialus ženklas: tai bangelė, tai žaibas, tai dar koks kringelis.
Mauzeris: O kam čia taip?
Sūrskis: Supranti, kolega, jeigu visi pieštų varpas, tai nesuprastų, kas gadina.
Mauzeris: O koks skirtumas, kas gadina?
Sūrskis: O čia, kolega, išklausykite teisybę. Ateina paprastas paksistas pas LDDP-istą agrarijų ir klausia: “Ar nori uždirbt 20 litų užpakalio nepajudindamas kaip kolchozų laikais?”
Mauzeris: Tai agrarijus, aišku, nori?..
Sūrskis: Žinoma. Tai va tau dabar 10, o kai sugadinsi biuletenį ir nupieši bangelę, kad tave atpažintumėm, gausi dar desiatkę.
Mauzeris: O kaip tu jį prakontroliuosi?
Sūrskis: Taigi balsų skaičiavimo komisijoj sėdi Žalnieriukas su algalapiu ir skaičiuoja: bangelė yra - šitas agrarijus sąžiningas, susitarimų laikosi - duoti 10 litų ir 30 sidabrinių premijos. Toliau kringelis - ir šitas agrarijus sąžiningas.
Mauzeris: Taigi čia gi banditizmas.
Sūrskis: Ne, čia paprastas paksizmas, sujungtas su kolchozų pirmininkų pradažnaskurizmu.
***
Mauzeris: Jo, Sūrski, lietuviai turėjo daug laikinų dalykų, pradedant gavnorkėm (buvo tokie laikini pinigai), baigiant laikinu prezidentu Paulauskiu.
Sūrskis: Paklausykite pasaulio išminties - nieko nėra pastovesnio už laikinumą.
Mauzeris: Tai kur lenkiat, kolega, kad Paulauskas liks amžinai?
Sūrskis: Tamsta, nevaidinkit Lauro lapo Bielinio. Paulauskiui amžinai liks laikinojo prezidento vardas. Ir po šimto metų žmonės šnekės, kad ką Paulauskas buvo pasiekęs daugiausia, buvo pasiekęs laikinai.
Mauzeris: O tai auksinę grandinę jam duos?
Sūrskis: Duos, irgi laikinai. Meškauskas sakys: “Va, bachūras, imk, panešiok, išeidamas grąžinsi”.
Mauzeris: Nu gerai, su Paulauskiu man viskas aišku, bet kaip dabar mano mylima Jolanta vadinsis?
Sūrskis: Pirmoji... laikinoji... ledi.
Mauzeris: Žinai, kai apie moterį kalbama, kad laikinoji, tai... kažkaip... negražiai skamba... Kaip meilužė kažkaip... atrodo.
Sūrskis: Kolega, dar kartą pasiremkim pasaulio išmintim - nieko nėra pastovesnio už laikinumą. Buvo meilužė, tapo žmona.
Prie "Dviračio šou" kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
"Dviračio šou"
