• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Itin ryškus kuro brangimas siejamas su karu Ukrainoje. Ir ne veltui – pagrindinis Europos Sąjungos (ES) dyzelinio šaltinis yra Rusija. O kai daugiau nei du trečdaliai lietuvių vairuoja dyzelinu varomus automobilius, tai tampa rimta problema. Ekonomistas paaiškino, kodėl dyzelinas toks brangus ir kokios prognozės ateityje.

Itin ryškus kuro brangimas siejamas su karu Ukrainoje. Ir ne veltui – pagrindinis Europos Sąjungos (ES) dyzelinio šaltinis yra Rusija. O kai daugiau nei du trečdaliai lietuvių vairuoja dyzelinu varomus automobilius, tai tampa rimta problema. Ekonomistas paaiškino, kodėl dyzelinas toks brangus ir kokios prognozės ateityje.

REKLAMA

„Regitros“ duomenys rodo, kad iš 1,6 mln. Lietuvoje registruotų M1 klasės lengvųjų automobilių net  daugiau kaip du trečdaliai, arba 1,1 mln. yra varomi dyzelinu.

Taigi, daugeliui vairuotojų itin aktuali dyzelino kaina, kuri jau artėja link 2 eurų už litrą. Vis dėlto kuo toliau, tuo gali būti dar blogiau.

REKLAMA
REKLAMA

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame įvardijo pagrindines dyzelino brangimo priežastis.

REKLAMA

„Kodėl dyzelino kainos yra gerokai didesnės nei benzino, nežiūrint to, kad Lietuvoje dyzelino akcizas (0,372 euro litrui) yra mažesnis nei benzino akcizas (0,466 euro litrui)?“ – klausė ekonomistas.

Jis paaiškino, kad taip yra dėl to, jog ES neturi pakankamų dyzelino gamybos pajėgumų, tad maždaug 30 proc. viso suvartojamo dyzelino importuoja iš kitų šalių.

Pasak Ž. Maurico, daugiausia dyzelino ES importuoja iš Rusijos, kas yra 50–70 proc. viso importo, o tai sudaro apie 15–20 proc. viso ES vartojimo.

REKLAMA
REKLAMA

„Čia reikia „padėkoti“ vokiečiams ir ES biurokratams, kurie prigamino dyzelinių automobilių teigdami, kad jie yra ekologiškesni nei benzininiai, bet „pamiršo“ investuoti į dyzelino gamybą, teigdami, kad tai nėra ekologiška.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tad atsirado paklausos ir pasiūlos disbalansas, kuris buvo mažinamas didinant dyzelino importą iš Rusijos. Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą dyzelino importo iš Rusijos perspektyvos pakibo ant plauko, o tai pakėlė dyzelino kainą“, – dėstė ekonomistas.

Jis pridūrė, kad žibalo į ugnį įpylė ir streikai Prancūzijos naftos perdirbimo bendrovėse, kurios dėl jų buvo priverstos sumažinti dyzelino gamybą.

REKLAMA

Ž. Maurico teigimu, be to ES dar išaugo dyzelino paklausa, nes pabrangus dujoms ir elektrai išaugo dyzelino vartojimas energetikos ir pramonės sektoriuose. O tai, anot jo, dar labiau padidino paklausos ir pasiūlos nesubalansuotumus Europos dyzelino rinkoje.

„Kokios perspektyvos? Nekokios, nes 2023 m. vasario mėn. įsigalioja dyzelino importo iš Rusijos embargas, tad dyzelino kaina visoje ES gali dar labiau išaugti“, – įžvalgomis dalinosi ekonomistas.

REKLAMA

Jis nurodė, kad kainos dinamika priklausys nuo to, kaip sėkmingai ES pavyks pakeisti rusiško dyzelino importą, taip pat nuo dyzelino gamybos ir vartojimo dinamikos.

Anot Ž. Maurico, džiugi žinia yra ta, kad Lietuvoje dyzelino ir benzino kainos yra vienos mažiausių visoje ES (ir mažiausios Baltijos šalyse). Vidutinė dyzelino kaina ES siekia 1,97 euro (Lietuvoje – 1,91 euro), o benzino – 1,83 euro (Lietuvoje – 1,70 euro).

„Orlenlietuva.lt“ skelbiama statistika rodo, kad šiuo metu didmeninė benzino kaina Lietuvoje yra 1,562 euro, o dyzelino – 1,79 euro.

Mauricijau kodėl keli paniką ir meluoju ar tai bankų norai
Siolaikiski dyzeliniai varikliai yra daug ekologiskesni uz benzininius,nereikia cia ant vokeciu varyt.
ka cia paisto nesamones tas Mauricas kad europoja nėra dizelino nalftos gamyklos p lietuvoje ,Mažeikiai p prancuzijoja ,italijoja ,vokietijoja , tas mauricas iš vis beraštis arba gauna didelius pinigus už melavimą ir lietuvos piliečius laikomus durniais , juk taip nėra , kiek jam tau mauricui moka amrika už melavima
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų