Stasys BIELSKIS
„Prieš 11 dienų mirusi moteris „pasirašė“ ant žemėtvarkos dokumento“.
Taip pavadintą straipsnį spausdinome 2013 m. lapkričio 28 d. „Šilokarčemos“ numeryje. Rašėme, kaip Rusnėje gyvenantis Romas Kolpertas papasakojo vieną sunkiai įtikėtiną atvejį – jis netikėtai sužinojo, kad jo mama, praėjus po jos mirties vienuolikai dienų, sugebėjo „pasirašyti“ ant vieno žemėtvarkos dokumento.
R. Kolpertas teigė, kad jo mama Galina Kolpertienė mirė 2013-ųjų vasarią 3 dieną, o ant to dokumento ji „pasirašė“ vasario 14-ąją. Šitą „stebuklą“ jis išvydo nuvažiavęs į Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Šilutės skyrių. Tą parašą taip pat matė ir R. Kolperto sesuo.
„Po motinos mirties nusprendžiau išsinuomoti jai priklausiusį 31 aro dydžio asmeninio ūkio sklypą. Man dokumentus tvarkęs žemėtvarkininkas pasakė: „Romai, jau yra to sklypo geodeziniai matavimai padaryti“. Paklausiau - o kas ir kaip galėjo juos padaryti, jei niekas neprašė mūsų parašų?“, – stebėjosi R. Kolpertas.
Taip pat teigė, kad išsinuomoti tą žemę pirmumo teisę turėjo arba jis, arba gretimo sklypo savininkas. Panašu, kad ji neatiteks nei vienam, nei kitam. Pasak R. Kolperto, neseniai paaiškėjo, kad tą sklypą nori nusipirkti kažkoks Vainute gyvenantis P. B. (pavardė redakcijai žinoma, - aut. pastaba).
Minėtasis sklypas yra šalia Rusnės miestelio, Skirvytėlės gatvėje. 2013-ųjų pabaigoje, aiškindamasi situaciją, ten buvo nuvykusi NŽT Šilutės skyriaus komisija, kur rado šviežiai sukaltus riboženklius. Matyt, kažkokie matavimai jau tikrai buvo padaryti.
NŽT Šilutės skyriaus vyriausioji specialistė (teisininkė) Indrė Nausėdienė sakė, kad buvo gautas Vilniuje gyvenančios L. B. prašymas dėl to vainutiškio P. B. naudojamo žemės sklypo, esančio Šyškrantės kaime, Rusnės seniūnijoje, patikrinimo. Tad vyriausioji specialistė (geodezininkė) Astrida Daukintienė jį ir patikrino...
R. Kolpertas tada „Šilokarčemai“ sakė, kad jau kitą dieną jis veš į Vilnių, į Generalinę prokuratūrą, skundą dėl mirusios jo mamos parašo suklastojimo.
Naujametė 13 tūkst. litų vertės „dovanėlė“
Ir taip baudžiamoji byla pasiekė teismą. Nustatyta, kad to parašo klastotojas yra ne kas kitas, o pamario krašte gerai žinomas, Rusnėje gyvenantis matininkas Aidas Guntarskis.
Primename, kad šis aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo Šilutės rajono apylinkės teisme jau buvo teistas 2012 metų balandžio 17-ąją pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. (Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) – 23 400 litų bauda, teistumas dar neišnykęs. Dabar jis kaltintas pagal tą patį BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas), numatantis laisvės atėmimą net iki trejų metų.
Šį kartą teismas nustatė, kad A. Guntarskis, teikdamas viešąsias paslaugas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent - jis, būdamas įmonės direktoriumi bei asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, teikdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugas, atlikdamas kadastrinius matavimus, pažeidė įstatymo nuostatą, kad „kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku”.
2013 m. vasario 14 d. atlikdamas kadastrinius matavimus ir parengdamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Vainute gyvenančio P. B. asmeninio ūkio sklype Rusnėje A. Guntarskis nepranešė su pastaruoju sklypu besiribojančių sklypų savininkams apie būsimus atliekamus kadastrinius matavimus, o pats įrašė į žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą K. L. ir G. Kolpertienės pavardes bei už juos pasirašė, taip melagingai nurodydamas, kad jiedu dalyvavo surašant minimą aktą. Tokiais veiksmais diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą A. Guntarskis padarė didelę žalą valstybei.
Be to, jis suklastojo tikrą dokumentą - 2013 m. vasario 14 d. atlikdamas kadastrinius matavimus ir rengdamas P. B. asmeninio ūkio sklypo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, jame nurodė kadastriniame matavime dalyvavus gretimų žemės sklypų savininką K. L. bei savininkę G. Kolpertienę (mirusią prieš 11 dienų), įrašė jų pavardes bei už juos pasirašė, ir taip suklastojo dokumentą.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 14 d. sudarytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte K. L. ir G. Kolpertienės vardu nepasirašė, jų parašų neklastojo. Minimo sklypo ribų ženklinimą atliko ir sklypo paženklinimo-parodymo aktą surašė jis pats 2011 metais. Vainutiškiui P. B. matavo kelis sklypus, matuojant P. B. dalyvavo, o ar dar kas nors dalyvavo matuojant, ar dalyvavo K. L. bei G. Kolpertienė, nebeprisiminė. Aktą spausdino jis pats, suklydo įrašydamas datą, turėjo būti įrašyti 2011 metai, nes tada ir planavo matuoti P. B. žemę, o matavimus atlikdavo tada, kai būdavo suplanavęs. Akte jokių parašų neklastojo, K. L. ir G. Kolpertienės vardus ir pavardes parašė jis, tačiau už juos nepasirašė, nes neturėjo tokio tikslo.
Liudytoja, Vilniuje gyvenanti L. B. teisme teigė, kad jos mama G. Kolpertienė turėjo žemės, kurią po jos mirties perėmė vaikai. 2013 metų lapkričio mėnesį NŽT Šilutės skyriuje ji parašė prašymą leisti išsinuomoti žemės sklypą, kuris ribojosi su jos mamos žeme ir sužinojo, kad sklypas jau pamatuotas. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Artūras Juočas parodė žemės sklypo matavimo aktą, kuriame buvo jos mamos G. Kolpertienės parašas. Iš dokumento datos suprato, kad pasirašyta jau mirus mamai, taigi dokumentas - suklastotas. Taip pat ji sužinojo, kad žemės sklypas pamatuotas minėtajam vainutiškiui. Jos mama G. Kolpertienė žemės matavimo akte pasirašyti negalėjo, nes tuo laiku buvo mirusi. Be to, prieš mirtį ji sirgo Parkinsono liga, į namus jokie raštai apie būsimus žemės matavimus nebuvo atsiųsti.
Liudytojas K. L. teisme aiškino, kad 2013 m. vasario 14 d. jis geodezininko A. Guntarskio sudarytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašė ir matuojant žemę nedalyvavo, jokių dokumentų į namus jam pasirašyti niekas atvežęs nebuvo.
Liudytojas R. Kolpertas parodė, kad 2013 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, kreipėsi į geodezininkus, kad išmatuotų po mamos G. Kolpertienės mirties likusį sklypą bei prašė sužinoti, ar gretimas sklypas nuomojamas ar parduodamas. Taip sužinojo, kad gretimą sklypą išsipirko P. B. Jis nuvyko į NŽT Šilutės skyrių, kur jam parodė žemės matavimo aktą, kuriame buvo jo mamos G. Kolpertienės ir K. L. parašai. Suprato, kad mamos parašas suklastotas, nes pasirašyta jau jai mirus. K. L. taip pat patvirtino, kad matavimo dokumente yra ne jo parašas.
Byloje patvirtinama, kad iš 2013 m. lapkričio 28 d. laikraščio „Šilokarčema“ straipsnio „Prieš 11 dienų mirusi moteris „pasirašė“ ant žemėtvarkos dokumento” matyti, kad straipsnyje aprašyta ta pati situacija, kurią R. Kolpertas nurodė savo apklausoje vykstant ikiteisminiam tyrimui.
NŽT Šilutės skyriaus vedėjo A. Juočo sprendimu, šis žemės sklypas liko Lietuvos Respublikos nuosavybe.
Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktame 2013-02-14 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto 4-ame punkte šalia vardo ir pavardės įrašo „K. L.“ pasirašė A. Guntarskis.
Nustatyti, ar tame pačiame akte šalia vardo ir pavardės įrašo „G. Kolpertienė“ pasirašė A. Guntarskis ar kitas asmuo, ekspertams nepavyko dėl parašo trumpumo, paprastumo, neinformatyvumo. A. Guntarskis teigė, kad jis ties minėtomis pavardėmis nepasirašė, parašų neklastojo ir negalėjo pasakyti, kas pasirašė. Toks aiškinimas buvo vertintinas tik kaip siekis išvengti atsakomybės, apsunkinti visų aplinkybių ištyrimą. Pagal teisės aktų reikalavimus žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas surašomas vietoje, kadastrinių matavimų bylą rengia paslaugą teikiantis asmuo, ši byla yra to asmens žinioje, todėl tokia situacija, kad žemėtvarkos projektus rengiančios bendrovės vadovas, pats tiesiogiai atliekantis matavimo darbus, nežinotų, kas jo paruoštuose dokumentuose ką parašė ar pasirašė, negalima. Todėl laikytina, jog buvo pakankamai įrodymų, kad A. Guntarskis suklastojo tikrą dokumentą pasirašydamas už kitus asmenis. Tokia jo veika atitiko BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį.
A.Guntarskio atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo.
Šilutės rajono apylinkės teismas matininką pripažino kaltu ir nubaudė jį 13 000 litų (3 765 eurų) bauda.
A. Guntarskis šį nuosprendį per 20 dienų galėjo apskųsti Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu, bet to jis nepadarė. Nuosprendis įsiteisėjo gruodžio 31 dieną. Panašu, kad tai „puiki“ naujametė dovanėlė...
Beje, 2012 metų nuosprendį nuteistasis buvo apskundęs aukštesnės instancijos Klaipėdos apygardos teismui. Bet šis paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį. Tada A. Guntarskis apygardos teismo nutartį apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuriame tą bylą nagrinėjo išplėstinė septynių teisėjų kolegija. Aukščiausiasis Teismas taip pat paliko galioti Šilutės teismo nuosprendį. Matyt, A. Guntarskis suvokė, kad skųstis yra beprasmiška.
