„Esu labai laimingas, kad esu Lenkijoje. Noriu padėkoti savo žmonai ir agentui už paramą ir pagalbą. Taip pat dėkoju „Zenit“ klubui už beveik trejus metus, kuriuos praleidome kartu. Aš esu prieš Rusijos agresiją Ukrainoje. Karas yra blogis. Nepriklausoma valstybė ir turi likti nepriklausoma. Kai prasidėjo karas, buvau Rusijoje. Nuo pat pradžių norėjau grįžti į Lenkiją. Mano kontraktas buvo trejų metų. Pirmiausia pasirūpinau, kad išvyktų mano šeima. Aš stengiausi nutraukti sutartį, mes derėjomės, bet tada pasitaikė dar mačas su CSKA. Sužaidžiau jį ir vėl susėdome prie derybų stalo bei radome susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Vos prasidėjus karui negalėjau lengvai iškeliauti, kadangi turėjau kontraktą“, – sakė M. Ponitka.
M. Ponitkos sugrįžimą į „Zenit“ itin kritikavo Lenkijos krepšinio žvaigždė Marcinas Gortatas.
„Ponitka visada buvo individualistas. Jis visada ėjo savo keliais (kartais gerais, kartais blogais). Jis pasielgė taip, kaip iš jo buvo galima tikėtis... Jis galvojo tik apie save. Man tai nebuvo didelė staigmena ar šokas. Kiekvienas turi teisę rinktis. Liūdna, kas jis yra mūsų rinktinės kapitonas. Panašu, kad daugelis iš jo tikėjosi kitokio poelgio. Reikia prisiminti, kad kapitono raištį jam įteikė prezidentas. Todėl dabar jis dvigubai gauna kritikos. Palikus viską nuošalyje, kyla klausimai. Kur yra žmogiškos emocijos? Vienybė? Parama? Palaukime jo argumentų, jei tokių dar nebuvo“, – rašė M.Gortatas.
„Po jo pasisakymo mano šeima sulaukė daugybės žinučių ir grasinimų susidorojimu. Jis yra lenkas, aš – irgi. Manau, kad Marcinas tai pamiršo. Gortatas kalbėjo apie mano charakterio stoką. Aš Lenkijos rinktinėje sužaidžiau 126 mačus. Kur buvo paties Marcino charakteris, kai reikėjo pastovėti už komandą 2011 ar 2013 metais?“, – ironiškai klausė puolėjas.
