„Laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ginčo objektu, jomis nerealizuojamas tokių priemonių taikymo tikslas (ieškinio arba jo teikėjo turtiniai interesų užtikrinimas), taip pat neužtikrina teismo sprendimo, kuris būtų priimtas nagrinėjant šį ginčą, įvykdymo“, - rašomo Rusijos arbitražinio apeliacinio teismo lapkričio 9 dienos nutartyje.
Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Maskvos apskrities arbitražiniam teismui.
V.Antonovo ieškinį Lietuvai dėl daugiau nei pusės milijardo eurų žalos atlyginimo nagrinėjęs Maskvos arbitražinis teismas rugpjūčio 12 dieną buvo uždraudęs Rusijos registracijos, kadastro ir kartografijos tarnybai „Rosreestr“ registruoti dviejų NT kompleksų - 16 pastatų Maskvoje ir Maskvos srityje, dar kelių bankui priklausančių NT objektų bei žemės sklypų - nuosavybės arba nuomos sutarčių pasikeitimus.
Spalio 28 dieną tas pats teismas nutraukė V.Antonovo inicijuotą bylą, kurioje Lietuva nusprendė pasinaudoti tarptautinės teisės garantuojamu valstybės imunitetu. V.Antonovo atstovai Rusijos žiniasklaidai tuomet tvirtino, kad ketina skųsti šį sprendimą.
Buvęs bankininkas Maskvos arbitražo teisme reikalavo iš Lietuvos teisingumo ministerijos priteisti 20,2 mlrd. rublių (283 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (279 mln. eurų) - už žalą verslo reputacijai.
Kitas buvęs „Snoro“ akcininkas Raimondas Baranauskas rugsėjo pabaigoje interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė, jog žada sekti V.Antonovo pavyzdžiu ir bylinėtis su Lietuva dėl kompensacijos už banko nacionalizavimą.
Didžiosios Britanijos teismai pernai nusprendė tuo metu Londone gyvenusius V.Antonovą ir R.Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir dabar slapstosi Rusijoje.
„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla bankui iškelta šų pačių metų gruodžio 7 dieną.
