Maskva tikisi su Pekinu pasirašyti naujų sutarčių, Vakarai perspėja, kad Pekinas gali nuspręsti tiekti Rusijai ginklų. Tuo metu Ukrainą ginklais remti žadanti Italijos premjerė Kyjive pakliuvo į neeilinę situaciją, kai spaudos konferencijos metu dingo elektra.
Vakarai vienijasi Rusijos agresijos akivaizdoje, o Rusija vienijasi su panašiais į save. Kremliuje – aukščiausio rango Kinijos diplomatas. Turbūt ne šiaip sau karo Ukrainoje metinių išvakarėse. Siunčia signalą apie Pekino poziciją: „Tarptautiniai santykiai šiandien sudėtingi...“
Išvertus iš Putino kalbos tai reiškia, kad Vakaruose beveik niekas jau nebenori draugauti su Kremliaus režimu. Tad Maskvai žūtbūt reikia sąjungininkų. O Pekinas naudojasi situacija.
„Krizė tai ir galimybės. Krizę galima paversti galimybėmis“, – kalba Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi.
Wangas Yi Kremliuje pareiškė besitikintis ir naujų sutarčių su Rusija.
„Esame pasiruošę su Rusija stiprinti strateginį ir plėsti praktinį bendradarbiavimą. Stipriau ginti teisėtus abiejų šalių interesus...“, – teigia W. Yi.
Vašingtonas ir NATO perspėja, kad Kinija gali ruoštis tiekti Rusijai ginklų. Pekinas tai aršiai neigia. Lygiai taip pat, kaip ir viską nuolat neigia Maskva. Jei Pekinas padės Maskvai kariauti Ukrainoje, tai gali išvirsti į naują Vakarų ir Rytų priešpriešos lygį.
O Kinijos režimo atstovui minant Kremliaus koridorius – už Kremliaus sienų – Maskvos gatvėse ir metro apie vidurdienį akivaizdžiai pasimatė, ko vertas rusų patriotizmas.
Šimtais autobusų režimas suvežė biudžetininkus, jų šeimas ir studentus prie Lužnikų stadiono, kad Putinas turėtų kuo pasigirti per televizorių ekranus.
Esama informacijos, kad už mojavimą vėliavomis stadione rusams pažadėjo po 500 rublių (kiek daugiau nei 6 eurai), tai mažiau nei 10 eurų. Kitus tiesiog privertė klausytis propagandos ir pagyrų apie užimtą, o iš tiesų sugriautą Mariupolį, nes nėra kuo pasigirti.
Turbūt todėl Putinas ir teišbuvo vos kelias minutes. Didelės „koloradinės“ Z svastikos fone tik pakartojo paistalus apie neva Rusijai priklausančias istorines žemes.
Visas šis rusofašistinio patriotizmo šou, kaip ir vakarykštė jo kalba nukreipta prieš Vakarus ir Ukrainos tautą – labai panašu į tai, kas 20 amžiaus viduryje vyko nacistinėje Vokietijoje.
Ne veltui internete Putinas štai taip lyginamas su Hitleriu. Tik svastikos dabar Z ir V. Ir dabar jos Rusijoje.
Tiesa, rusams mūšio lauke pastaraisiais mėnesiais nesiseka. Prie Kreminos, Luhansko srityje, ukrainiečiai atrėmė eilinę rusų ataką. O Donecke rusų kariauna sunkiai, bet vis dar tikisi padovanoti Putinui pergalių prie Bachmuto.
11 sprogimų šią naktį nugriaudėjo ir okupuotame Mariupolyje. Skelbiama, kad ukrainiečiai ten smogė okupantų susitelkimo vietoms.
„Labai svarbu, kad nepaisant spaudimo, fronte nėra pokyčių. Už tai esu dėkingas visiems mūsų kariams“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainiečiai naikina „Wagner“ samdinius, kurių vadas Prigožinas toliau pykstasi su Kremliumi: skundžiasi, kad Šoigu jam neduoda šaudmenų.
„Dabar 10 val. ryto, vasario 22 d. Jokių žingsnių išduoti mums amuniciją nepadarė“, – piktinasi „Wagner“ samdinių vadas Jevgenij Prigožin.
Tiesa, samdinių vadas, panašu, sviedinių negauna ir todėl, kad nelaiko liežuvio už dantų. Kruvinų mūšių fone ES diplomatijos vadas kartoja raginimus greičiau tiekti šaudmenis ir ginklus Ukrainai. O Kyjive apsilankiusi Italijos premjerė Georgia Meloni netikėtai patyrė, kodėl Ukrainai tų ginklų taip reikia,k ai spaudos konferencijos metu dingo elektra.
„Nieko kas vyksta Ukrainoje, negalima spręsti be Ukrainos. Turime dėl to sutarti...“, – sako G. Meloni.
Meloni pažadėjo toliau remti Ukrainą, bet ne lėktuvais, kurių taip prašo Kyjivas. Kelis „Leopard“ tankus Ukrainai šiandien pažadėjo ir Ispanija. Rusai šiandien ir vėl apšaudė Charkivą, kurio pašonėje – išties milžiniškos Ukrainos gynėjų kapinės. Praėjus daugiau nei pusmečiui nežinios atgulė ir vienas iš Mariupolio gynėjų – 27-erių AZOV bataliono karys Jevhenijus Hončarenko.
„Nuo gegužės 30 d. jis buvo laikomas karo belaisviu. Kol atėjo DNR testo rezultatai...“, – sako žuvusio kario mama Natalia Hončarenko.
Iki paskutinės akimirkos šeima ir draugai tikėjo, kad Jevhenijus nelaisvėje.
„Kai prasidėjo karas, jis jau buvo savo dalinyje. Paskambinau jam, jis mane ramino... Sakė: Liocha, viskas bus gerai, mes juos vejame...“, – kalba vaikystės draugas Oleksij Kolovorotnyj.
Deja, ir baigiantis metams karo dar sunku prognozuoti, kada ukrainiečiai galutinai išvarys okupantus iš savo žemės.
