Trečiadienį 89-ąjį teatrinį sezoną Maskvos J.Vachtangovo teatras pradeda meno vadovo ir režisieriaus R.Tumino premjera "Dėdė Vania" pagal Antoną Čechovą.
Trys Maskvos teatrai šį kūrybinį sezoną ketino pradėti A.Čechovo komedija "Dėdė Vania". J.Vachtangovo teatro vadovas R.Tuminas suskubo pirmasis.
Dar neįvyko "Dėdės Vanios" premjera, o dalis Vilniaus teatro bendruomenės jau spėjo pamatyti spektaklio vaizdo įrašą, darytą pavasarį, kai J.Vachtangovo teatre įvyko peržiūra. Juosta slapta ėjo iš rankų į rankas, teatro žinovai ir gerbėjai, susibūrę privačiose erdvėse, aptarinėjo spektaklį suvokdami, kad yra dar vieno unikalaus teatrinio įvykio liudininkai.
J.Vachtangovo teatro "Dėdė Vania", panašiai kaip ir Vilniuje, išjudino Maskvos teatrinę visuomenę. Susidomėjimas būsima premjera gan didelis. Kai LŽ skambino režisieriui R.Tuminui į Maskvą, jis sakė, kad ką tik įvyko speciali "Dėdės Vanios" peržiūra, skirta vien Rusijos žiniasklaidai, kurioje dalyvavo bene visi pagrindiniai šalies leidiniai ir televizijos kanalai.
Neišvengiama būtinybė
- Viename interviu minėjote, kad "Dėdę Vanią" norėtute statyti vien todėl, kad yra toks talentingas rusų aktorius Sergejus Makoveckis (spektaklyje atlieka pagrindinį vaidmenį). Gal buvo ir kitų priežasčių imtis šio veikalo?
- A.Čechovas - vienas mano mėgstamiausių autorių. Tai rusų liaudies dainius, amžina daina. Šį kartą privalėjau pastatyti "Dėdę Vanią", tai buvo neišvengiama būtinybė, turėjau įveikti pasipriešinimą ir iš esmės pakeisti J.Vachtangovo teatro sampratą bei jo kūrybinę estetiką. Akademinis teatras kelerius metus slapstėsi po koncertinių pramogų ir linksmybių šydu, tai buvo kitoks teatrinis gyvenimas, kuris manęs netenkino. Į J.Vachtangovo teatrą būtina buvo grąžinti rimtus autorius, kad akademinis teatras pradėtų kvėpuoti kita dvasia.
Aktorius S.Makoveckis yra labai talentinga asmenybė. Mano kūrybiniame gyvenime išskirtinis atvejis, kad sutikau tokį artistą ir galiu su juo dirbti J.Vachtangovo teatre. Teatre šiuo metu vaidina daugiau talentingų aktorių, kurie atėjo kartu su manimi. Trupė atjaunėjo ir pasikeitė.
Nemeilė moterims
- Kodėl šiais laikais reikalingi tokie personažai kaip dėdė Vania ir Sonia?
- A.Čechovas dėdę Vanią apdovanojo stipriosiomis ir silpnosiomis savybėmis, šis personažas yra labai pažeidžiamas, patiklus ir naivus, tad jam tikrai nelengva gyventi. Šiais laikais tokie žmonės niekam nereikalingi ir, jei taip galima pasakyti, jie tarsi atgyvenos. Kiti jais naudojasi kaip skydu, kad pasiektų savo tikslus.
Kuo labiau gilinuosi į šį personažą, tuo labiau juntu to žmogaus esmines egzistencijos ištakas, kurias privalome branginti. Jei iššvaistysime žmogiškąsias savybes pokštais ir linksmybėmis, tuomet nieko padoraus neliks.
Dramaturgo santykis su moterų personažais kiek sudėtingesnis. Gyvenime autorius yra daug kartų nudegęs dėl jų, tad kurdamas paveikslus jis perteikė ir savo nemeilę moterims.
Lietuvių trejetas
- Spektaklio kūrybinę grupę sudaro trys lietuviai - režisierius R.Tuminas, scenografas Adomas Jacovskis ir kompozitorius Faustas Latėnas.
- Vienam man būtų buvę sunku statyti spektaklį be artimų bendraminčių, žvelgiančių ta pačia kryptimi. Ypač žinant, kokia yra sudėtinga atmosfera J.Vachtangovo teatre.
- Ar Lietuvos žiūrovai pamatys spektaklio "Dėdė Vania" ne tik vaizdo įrašą?
- Nežinojau, kad spektaklio vaizdajuostė buvo platinama Lietuvoje. Tikiuosi, kad kitų metų vasario mėnesį įvyks J.Vachtangovo teatro gastrolės Vilniuje ir žiūrovai pamatys "Dėdę Vanią". Tokios derybos jau vyksta.
Nijolė STORYK
