Šis pranešimas akivaizdžiai kertasi su Rusijos žiniasklaidos pranešimu, kuriame cituojamas šaltinis Gynybos ministerijoje sakė, tie kariai į Ukrainą pateko „per klaidą“.
„Tai buvo ne klaida – jie vykdė ypatingą užduotį“, – Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.
Jis pridūrė, kad prorusiški separatistai „šią minutę“ atakuoja pietrytinį Novoazovsko miestą netoli sienos su Rusija, o Ukrainos pajėgos tame regione sunaikino 12 šarvuotųjų transporterių.
Per pastarąją parą Ukrainos pajėgos kautynėse neteko 12 karių, pažymėjo A.Lysenka.
Maskva: Rusijos kariai pasiklydo ir atsitiktinai įsiveržė į Ukrainos teritoriją
Grupė Rusijos karių, kuriuos sučiupo Ukrainos pajėgos, į rytų Ukrainos teritoriją pateko per klaidą, Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo vieną šaltinį Gynybos ministerijoje.
„Minėti kariai iš tikrųjų vykdė patruliavimą viename Rusijos ir Ukrainos sienos ruože, (ir) atsitiktinai perėjo ją nepažymėtoje vietoje. Kiek žinome, sulaikant jie nesipriešino Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – sakė šaltinis.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerijos oficialusis atstovas sakė naujienų agentūrai AFP negalintis komentuoti tų pranešimų.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pirmadienį pranešė, kad šalies pajėgos sulaikė 10 Rusijos oro desantininkų, įsibrovusių į Ukrainos teritoriją iš Rusijos kartu su kolona, kurią sudarė kelios dešimtys šarvuotųjų transporterių.
Ukrainos kariškiai paskelbė virtinę vaizdo įrašų, kuriuose esą matomi į nelaisvę patekę Rusijos kariai, kurie kovėsi prorusiškų separatistų pusėje.
Tuose vaizdo įrašuose, paskelbtuose Ukrainos vyriausybės vykdomos „antiteroristinės operacijos“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, matomi vyrai, dėvintys slepiamąsias uniformas.
Vienas iš jų, prisistatęs esantis Ivanas Milčiakovas, nurodė savo oro desantininkų dalinio numerį ir sakė, kad jo bazė yra netoli Kostromos miesto Rusijoje.
„Mes nematėme, kur kirtome sieną. Mums tiesiog sakė, kad išeiname trims dienoms į 70 kilometrų žygį, – aiškino karys. – Čia viskas kitaip negu rodoma per televiziją. Mes tapome patrankų mėsa.“
Kitas vyras, kuris sakė esantis seržantas Andrejus Generalovas, pareiškė: „Liaukitės siuntę mūsų vaikinus. Kodėl? – Tai ne mūsų karas. Ir jeigu mūsų nebūtų čia, visa tai nebūtų įvykę. Jie (separatistai) būtų patys išsiaiškinę su vyriausybe.“
Sulaikyti Rusijos kariai turėjo savo dokumentus ir ginklus. SBU nurodė, kad jie į nelaisvę buvo paimti netoli Amvrosijivkos miestelio Donecko srityje.
Ukraina suėmė dešimt Rusijos oro desantininkų
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pirmadienį pranešė, jog armija šalies rytiniame regione sučiupo dešimt Rusijos oro desantininkų, o tas incidentas padidino įtampą itin svarbių derybų dėl šio konflikto išvakarėse.
98-osios oro desantininkų divizijos, kurios bazė yra centrinėje Rusijoje, kariai buvo sučiupti netoli Dzerkalnės kaimo, esančio už maždaug 50 kilometrų į pietryčius nuo prorusiškų sukilėlių tvirtovės Donecko, sakoma SBU pranešime.
„Sulaikyti Rusijos kariai turėjo asmeninių dokumentų ir ginklų, – nurodė tarnyba. – Tyrėjai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl ginkluotų Rusijos piliečių įvykdyto neteisėto sienos perėjimo.“
Šis pranešimas buvo paskelbtas svarbaus susitikimo išvakarėse: antradienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka susitiks Minske su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu pirmąkart per savo kadenciją, dalyvaujant aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnams.
Ukrainos gynybos ministras Valerijus Heletėjus sakė, kad rusų kariai buvo sučiupti pirmadienį.
„Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos sučiupo daug Rusijos karių“, – V.Heletėjus rašė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
„Oficialiai jie dalyvauja pratybose įvairiose Rusijos vietose. Iš tikrųjų jie dalyvauja karinėje agresijoje prieš Ukrainą“, o jų šeimos nieko nežino apie jų tikrąjį likimą, pridūrė ministras.
„Kreipiuosi į Rusijos karių artimuosius: nedelsiant išsiaiškinkite, kur yra jūsų mylimi žmonės. Susigrąžinkite juos iš Ukrainos, kur jie verčiami žūti“, – perspėjo jis.
Kijevas seniai kaltina Maskvą kurstant separatistinį sukilimą, krečiantį Ukrainos rytus. Tačiau pastarasis incidentas buvo pirmasis kartas, kai Ukrainos institucijos paskelbė, jog į nelaisvę buvo paimta Rusijos reguliariosios armijos karių.
SBU nurodė, kad sučiupti kariai per apklausą sakė, jog buvo pasiųsti į Rostovo sritį, besiribojančią su neramumų krečiamais Ukrainos Donecko ir Luhansko regionais, tačiau tikino, kad „tik karininkai žinojo, kad Rusijos technika įsibraus į Ukrainos teritoriją“.
Praeitą ketvirtadienį pareigūnai pranešė, kad Ukrainos armija užgrobė du šarvuočius ir dokumentus, rodančius, kad tos mašinos priklauso Rusijos oro desantininkų daliniui.
Tuo tarpu Maskva, kaip ir ne kartą anksčiau, paneigė bet kokį savo dalyvavimą Ukrainoje vykstančiame sukilime, sakydama, kad visi įrodymai yra sufabrikuoti.
Ukrainos prezidentas P. Porošenka paleido parlamentą ir nurodė surengti pirmalaikius rinkimus
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienio vakarą paleido parlamentą ir šalį tebekrečiant kruvinam prorusiškų separatistų sukilimui spalio pabaigoje nurodė surengti pirmalaikius rinkimus.
„Nusprendžiau pirma laiko panaikinti Aukščiausiosios Rados įgaliojimus, – sakoma prezidento oficialiame tinklalapyje paskelbtame pranešime. – Naujas parlamentas bus renkamas 2014 metų spalio 26 dieną.“
Ukrainos parlamento paleidimas buvo daugelio prognozuojamas, kai anksčiau negu prieš mėnesį subyrėjo valdančioji koalicija, o P. Porošenka rugpjūčio 1-ąją pažadėjo surengti naujus rinkimus artimiausiais mėnesiais, o ne 2017 metais.
Prezidentas sakė, kad parlamento paleidimas atitinka „Ukrainos piliečių didžiosios daugumos lūkesčius“ ir pridūrė, jog šis žingsnis padės „apvalyti“ Radą.
P.Porošenka ir jo liberalieji šalininkai siekia tvirtesnio palaikymo savo griežtosios linijos politikai kare su separatistais ir planams integruotis į Europą, kurie pakurstė konfrontaciją su Maskva.
„Dabartinės sudėties Aukščiausioji Rada palaikė (nuverstą prezidentą Viktorą) Janukovyčių“, – pabrėžė P.Porošenka.
„Ir dauguma tų pačių deputatų priėmė diktatoriškus įstatymus, kurie atėmė gyvybes Dangaus šimtinei“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje protestuotojus, žuvusius anksčiau šiais metais per audringas demonstracijas prieš ankstesnį režimą, o dabar Kijeve įgijusius kankinių statusą.
„Kažkas privalo prisiimti už tai atsakomybę – baudžiamąją ir politinę“, – pareiškė prezidentas.
Regionų partija, kuriai anksčiau vadovavo V.Janukovyčius ir kurią palaikė dauguma rinkėjų Ukrainos rytiniame regione, buvo didžiausia frakcija parlamente prieš jos lyderiui vasarį pabėgant iš šalies po sostinę sukrėtusių kruvinų masinių protestų. Ši partija tebeturi nemažai vietų parlamente.
Daugelis įstatymų leidėjų yra „jeigu ne tiesioginiai separatistų kovotojų rėmėjai ir bendrininkai, tai bent jų šalininkai“, pareiškė P.Porošenka ir pridūrė, jog „pirmalaikiai parlamento rinkimai yra mano taikos plano dalis“.
„Laikau pergalę Donbase ir demokratinių jėgų pergalę Aukščiausioje Radoje susijusiais procesais“, – sakė jis, turėdamas omenyje Ukrainos rytinį regioną, kuriame yra separatistų tvirtovės Doneckas ir Luhanskas.
P.Porošenka antradienį išvyks į Baltarusijos sostinę Minską, kur bus surengtas jo pirmasis susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu nuo kadencijos pradžios birželį.
Pranešimui apie parlamento paleidimą pasirinktas laikas akivaizdžiai siunčia žinią V.Putinui ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnams, kurie taip pat dalyvaus Minske vyksiančiame susitikime, jog Ukraina normalizuoja padėtį ir kuria demokratines struktūras po V.Janukovyčiaus valdymo metų.
Tačiau Kijevui užsirūstinus dėl pirmadienį skelbtų pranešimų, kad Rusijos šarvuotoji technika veržiasi per sieną, galbūt Maskvai siekiant atidaryti naują frontą separatistiniame kare, tikimybė, jog Minske bus pasiektas koks nors proveržis atrodo menka.
Donecko ir Luhansko srityse įsitvirtinę prorusiški separatistai paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir sakė sieksiantys prisijungti prie Rusijos.
P.Porošenka pabrėžė, kad būtina išrinkti naujus atstovus karo krečiamuose Ukrainos rytuose, kad tam regionui būtų atstovaujama naujoje vyriausybėje.
Vis dėlto kol kas neaišku, kaip rinkimai per tokį trumpą laiką gali būti organizuoti Donecke ir Luhanske, kur šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o sukilėlių ir vyriausybės pajėgos kasdien bombarduoja vienos kitas.
Per pastarąjį mėnesį Ukrainos vyriausybės iškovojo nemažai pergalių prieš separatistus rytiniame regione, susigrąžindamos kontrolę keliuose miestuose, kurie buvo valdomis separatistų nuo balandžio, kai prasidėjo pirmieji susirėmimai.
Tačiau ta pažanga brangiai kainavo: kaip pranešama, šis konfliktas jau pareikalavo per 2 tūkst. civilių ir mažiausiai 726 Ukrainos karių gyvybių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
