Iš naftos ir dujų milijardus susikrovusiai Rusijai ateina sunkūs laikai: užsienio investuotojai skubiai palieka šalį, žaliavų kainos pasaulio rinkose krinta. Kokie gali būti politiniai padariniai? Andrejus Piontkovskis, Vakaruose gerai žinomas Rusijos ekspertas, įsitikinęs: Kremlius gali surengti politines provokacijas prieš Ukrainą arba Baltijos šalis.
– Kaip vertinate Rusijos valdžios priemones siekiant pažaboti vis gilėjančią ekonominę krizę šalyje, – klausė A. Piontkovskio „Respublika“.
– Pirmiausia žmonės nėra informuoti apie tai, kas vyksta šalyje. Rusijos valstybinės televizijos gavo valdžios nurodymą nevartoti žodžio „krizė“. Premjeras Vladimiras Putinas sako, esą krizė yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), o pas mus – tik su tuo susiję sunkumai.
Pasaulio finansų krizės padariniai Rusijoje bus kur kas sunkesni nei kitose išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. Mūsų savotiškoje ekonomikoje, kur klesti jėgos šalininkų klano kleptokratija, krizė palies tuos, kas neturi valdžios palankumo. Valdžios parama privatininkams yra neskaidri ir skirta pirmiausia tiems, kurie yra artimi valdžios struktūroms.
Ne paslaptis, kad visi Rusijos politiniai lyderiai, taip pat ir V. Putinas, yra dideli šešėliniai verslininkai. Visi V. Putino draugai, kurie dabar dirba valstybinėse korporacijose, gavo valstybės lėšų. Įdomu, kad visų valstybinių korporacijų skola užsieniui siekia 500 mlrd. JAV dolerių.
Didžiausia Rusijos ekonomikos bėda yra ne krintančios biržos, o tai, kad kompanijos negali gauti kreditų. Vagiančioje Rusijos ekonomikoje jų niekada ir nebuvo, nes visi pinigai, kuriuos gaudavo kompanijos, buvo iš Vakarų. Tačiau šie pinigai iš Rusijos iškeliavo ir jokiais būdais dabar čia negrįš.
– Kokie gali būti politiniai Rusijos ekonomikos krizės padariniai?
– Deja, tik negatyvūs. Kai tik kils socialinis nepasitenkinimas, o jis turėtų masiškai pasireikšti už mėnesio, valdžia paspartins šalies kursą fašizmo link. Tie žmonės, kurie dabar yra valdžioje, negali iš jos pasitraukti, nes nauja valdžia juos teistų už didžiules vagystes.
Ši valdžia turi tik vieną išeitį: dar isteriškiau kurti išorės priešo įvaizdį. Remiantis Gruzijos scenarijumi, gali būti imtasi politinės avantiūros prieš kokią nors užsienio valstybę – galimas dalykas, kad prieš Ukrainą ar vieną iš Baltijos šalių.
– Ko galėtų imtis Maskva prieš Baltijos šalis?
– Jie turi savo programą. Kitas etapas – Ukraina. Tačiau tai netrukdo rengti mažesnes provokacijas prieš Baltijos šalis. Mes matėme prieš metus, kas buvo daroma Estijoje. Dabar galima surengti kokį nors kibernetinį puolimą.
Kalbino Sergejus Tichomirovas
