„Dėl atvirai priešiškos Vilniaus, Rygos ir Talino linijos visi tarpvalstybiniai, tarpžinybiniai, regioniniai ir sektoriniai ryšiai su Rusija buvo nutraukti“, – sekmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, rašo „Euronews“.
Ji perspėjo, kad Maskva atsakys „asimetrinėmis priemonėmis“, nors ir nenurodė, ką konkrečiai neva padarė Baltijos šalys.
„Į priešiškus Baltijos šalių veiksmus taip pat atsakysime asimetrinėmis priemonėmis, visų pirma ekonominėje ir tranzito srityse“, – detalizavo M. Zacharova.
Tai ne pirmas kartas, kai Rusija kaltiną Baltijos šalis dėl neva priešiškų santykių.
Hibridinis karas
Dėl 2022 m. Rusijos įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą įtampa Baltijos šalyse ir aplinkiniame regione smarkiai išaugo.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pernai pareiškė, kad Baltijos šalys priklauso Rusijai, sakydamas, kad jos „susitepė“ dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Talinas ir Vilnius praėjusią savaitę apkaltino Rusiją kišimusi į oro navigaciją regione.
NATO ketvirtadienį paskelbė aliarmą dėl Maskvos vykdomo hibridinio karo Baltijos regione ir platesnėje Europoje.
Aljansas atkreipė dėmesį į „intensyvėjančią kampaniją“, kurią sudaro „dezinformacija, sabotažas, smurto veiksmai, kibernetinis ir elektroninis kišimasis... ir kitos hibridinės operacijos“, nukreiptos prieš 32 Aljanso nares.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna rugsėjį išskirtinai „Euronews“ sakė, kad yra susirūpinęs dėl galimų hibridinių atakų iš Rusijos.
Vasarį Rusija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė Estijos premjerę Kają Kallas, Lietuvos kultūros ministrą ir ankstesnės kadencijos Latvijos parlamento narius už sovietmečio paminklų griovimą jų šalyse.
