Didžiausi direkcijos tiekėjai, kol dar buvo galima, remdavo politines partijas. Tačiau politologai dosnių sumų tiesiog geranoriškomis nevadina. Anot jų, jie nėra atsitiktiniai.
Kelių direkcija: buvo vietos interpretacijoms
Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Zigmantas Perveneckas paklaustas, ar buvo dar pakeitimų, kurie galėjo būti netinkami, tikina, kad situacija bus atidžiai stebima.
„Teisės aktai, standartai, normatyviniai dokumentai ir ateityje bus peržiūrimi tobulinami. Pagrindinis tikslas – užtikrinti kokybišką kelių projektavimą ir darbų atlikimą, didinti kelių ilgaamžiškumą ir gerinti eksploatacines charakteristikas, tai ką iš tiesų mato ir jaučia važiuodami kelių naudotojai. Peržiūrai bus pasitelkti institucijos vidaus ir išorės ekspertai“, - tikina Kelių direkcijos direktorius Z.Perveneckas.
„Sluoksnių klojimo ir storių nuokrypių vertinimo nuostatos iki šių metų nebuvo tikslinamos. Derėtų pastebėti, kad šis dokumentas - kaip vėliau parodė laikas ir įvykiai - buvo tinkamas gan laisvam interpretavimui. Pastaraisiais metais atsiradus galimybėms naudoti tikslias klojimo technologijas (pvz. 3 D erdvinio valdymo mechanizmus) bei tikslius matavimo metodus (pvz. elektromagnetinius ar matavimo radarus) nuokrypių vertinimo nuostatos nuo šių metų balandžio 28 d. buvo ypač sugriežtintos“, - situaciją apibūdina Z.Perveneckas.
Automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėja Eglė Nemanytė informuoja, kad šis dokumentas buvo rengiamas su mokslininkais, o paskutinį kartą keičiamas 2009 metais.
„Buvo keičiami norminiai dokumentai, kurie yra tvirtinami „Kelių direkcijos“ direktoriaus įsakymu. Buvo įsigilinta į situaciją ir nutarta keisti norminį dokumentą. Tai nebuvo vieno žmogaus dokumentas, rengė jį ir mokslininkai, kelininkai“, - tikina E.Nemanytė.
Kaltas prisitaikymas prie viešųjų pirkimų, ne vogimas
Tuometinis Kelių direkcijos direktorius Virgaudas Puodžiukas, dabar Vilniaus Gedimino technikos universitete dėstantis Kelių katedroje, paklaustas, kodėl kelių storio ribos buvo paliktos tokiais laisvai interpretacijai, jis tikina, kad esminis klausimas yra ne kelio storis, o vairuotojo komfortas.
Kalbėdami apie kelių storį mes grįžtame kokius 20 metų atgal, nes visas pasaulis pereina prie žiniomis pagrįsto kelių ūkio valdymo, kuris nėra paremtas normatyvais. Kiekvienu atveju sluoksnių ar dangos storis turi būti paskaičiuotas, išmatuojant sąlygas: grunto, medžiagų charakteristikas. Jeigu projekte nurodoma 5 centimetrai, tai gal iš tikrųjų reikės 6 cm, o gal užteks 3 cm. Vairuotojų nedomina, kokia tai yra konstrukcija, juos domina ar kelias yra lygus. Ir čia yra visas naujumas, kodėl Europoje visoje tolerancijos ribos yra didelės. Kontrolieriui yra svarbu ne tai, kiek betono yra suklota, bet tai, kad kelias bus ilgaamžis“, - situaciją apibūdina V.Puodžiukas.
„2009 metais mes išleidome vokiško varianto kopiją“, - tikina buvęs Kelių direkcijos vadovas.
Jis taip pat teigia, kad Susisiekimo ministro Roko Masiulio pasisakymai apie korupciją yra nepamatuoti, o tiesiog paveikti viešųjų pirkimų įtakos.
„Korupcijos aš neįžvelgiu, o tik prisitaikymą prie viešųjų pirkimų politikos. Dabar jie pamatavo ir nustebo, kad jie ant minimalios ribos. Bet ką tie kelių tiesėjai turėjo daryti, kai kitos galimybės konkursą laimėti negali. R.Masiulio pareiškimuose pasimato, kad yra nežinojimas, ar nevisiškas supratimas tų dalykų. Aš nesakau, kad dabar yra gerai. Mano įsitikinimu viešųjų pirkimų organizavimas, remiantis tik mažiausia kaina mums pagimdė kitus trūkumus, ko iki 2009 metų nebuvo. Mes atrinkdavome įmonę pagal patirtį, apimtis darbų. Ir dirbo geriausios įmonės. Nesakau, kad nėra broko. Bet čia yra kiti klausimai, ne pavogimas.“, - pasakoja V.Puodžiukas.
„Kai buvo giriamasi jau kelerius paskutinius metus, kad yra sutaupoma 20-25 procentus nuo skaičiuotos kainos, iš karto kyla klausimas, ar daro kitaip nei projekte? Įmonės skaičiuoja minimalią tolerancijos ribą, tada kainą nuleidžia. Bet jie nieko nepavagia, o padaro pagal minimalius reikalavimus, kad tiesiog tą konkursą laimėtų. Ne už kelio lygumą ar fizines savybes tuos pinigus gauna, o už storį“, - pasakoja buvęs Kelių direkcijos vadovas.
Užkulisiniai susitarimai?
Nors buvęs Kelių direkcijos vadovas tikina, kad viskas padaryta pagal vokišką standartą, visgi, nesunku atsekti, kas yra didžiausi Kelių direkcijos tiekėjai. Tai AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“, UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Fima“.
Verslo subjektams politines partijas remti buvo galima tik iki 2012 metų. Vėliau ši galimybė buvo uždrausta. Nesunku atsekti, kad šios įmonės solidžias sumas skirdavo pagrindinėms politinėms partijoms – konservatoriams (pvz. 2011 metais 20 000 Lt. skyrė UAB „Fima“), socialdemokratams (pvz. 2010 metais „Kauno keliai“ šiai partijai skyrė du kartus po 10 000 Lt.), „Darbo partijai“ ( UAB „Fima“ 2008 metais skyrė 30 000 Lt.) ar liberalams (AB „Panevėžio keliai“ 2008 metais skyrė 5 tūkstančius litų).
Iš karto teigti, kad didžiausių Kelių direkcijos tiekėjų lėšos skiriamos partijoms nurodo į korupcinius susitarimus, negalima. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentė Ingrida Unikaitė – Jakuntavičienė tikina, kad toks scenarijus yra realus.
„Paprastai yra įtariama, kad kai tam tikros srities įmonės remia politines partijas, jos tikisi kažkokios naudos. Mes visi matome, kad kai atsiranda glaudesni ryšiai su tam tikromis įmonėmis, bendrovėmis, visada kažkas už to slypi. Tokia praktika yra taikoma ir kitose valstybėse, kad yra užkulisiniai susitarimai. Kaip tarkime inspekcijos, kurios tikrina atliktų darbų kokybę gali pažiūrėti pro pirštus. Tai tokį ryšį galima ir čia įžvelgti. Turbūt taip buvo ieškoma užnugario, kai prisireikia pagalbos kažkokius klausimus svarstant“, - tikina politologė.
A.Kubilius atsakyti negali
Susisiekimo ministerijai patvirtinus, kad šie kelių kokybės standartas buvo paskutinį kartą keičiamas 2009 metais. Tuo metu Vyriausybei vadovavęs konservatorius Andrius Kubilius tikina, neformalių klausimų dėl kelių kokybės buvo keliama, tačiau realių tyrimų atlikta nebuvo.
„Mes tuo metu tokio gilesnio tyrimo nedarėm, tai man sunku pasakyti ar ir tuo metu buvo daromi kažkokie nusižengimai dėl kelių kokybės. Bet klausimai, kodėl nutiesus kelią, po metų ar dviejų, jame atsiranda provėžos, ir jį reikia remontuoti. Tai tokie klausimai kelti buvo neformaliai. Tik gal mes neturėjome tokių aiškesnių atsakymų tuo metu. Vyriausybėje dėl to kilusių diskusijų aš neatsimenu“, - tikina konservatorius A.Kubilius.
Susisiekimo ministras nustebęs
Susisiekimo ministras tikina nesitikėjęs tokio neskaidrumo masto jo valdomame sektoriuje. Rokas Masiulis sako, jog ministerija yra „užpilta skundais“.
„Kas liūdniausia, tas neskaidrumo mastas yra nemažas, ir aš nekalbu apie mažus dalykus, kad vadovo vairuotojas jo artimuosius vežioja ar pasinaudota įmonės poilsine. Čia už tokias smulkmenas pirštu pagrūmotų, nieks iš darbo neatleidinėtų, bet kai pamatai, kiek pinigų į ofšorines sąskaitas nuteka...“, - žurnalo „Valstybė“ konferencijoje trečiadienį kalbėjo R. Masiulis.
Kaip pavyzdį jis paminėjo kelių dangos ploninimą, kai naudojantis teisės aktų spragomis, naudojama mažiau asfalto ir tiesiami prastesnės kokybės keliai.
