Ketvirtadienį Seime nutarta, kaip turėtų kisti parlamento komitetų narių skaičius, skilus socialdemokratams ir susikūrus naujais frakcijai Seime. Beveik dvidešimt parlamentarų perėjo į kitus komitetus.
Kritikos susilaukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio, vadovaujančio Kultūros komitetui, sprendimas iš komiteto išbraukti liberalą Arūną Gelūną. Reaguodamas į tokį sprendimą, komiteto narys, konservatorius Vytautas Juozapaitis pareiškė pasitraukiantis į Kaimo reikalų komitetą.
Abejoja kompetencija
Kritiškai V. Juozapaitis vertina ir valstiečių sprendimą bendrapartietį Dainių Kepenį iš Sveikatos reikalų komitetą perkelti į Švietimo ir mokslo reikalų komitetą. Šią savaitę D. Kepenis pagarsėjo kontroversišku pasisakymu apie paminklą stribams ir partizanams. Tiesa, vėliau parlamentaras savo „Facebook“ paskyroje dėl to atsiprašė.
„Tai yra didžiulė grėsmė jaunosios kartos auklėjimui. Jeigu toks žmogus su tokia angažuota ir nepaneigta nuomone drįsta eiti į Švietimo komitetą ir jį R. Karbauskis tvirtina, tai yra visiškas skandalas. Kuomet R. Baškienė pasakė, kad komitetai yra vieta, kur žmonės ne tik dirba, bet dar ir gali pasimokyti, tai aš nusprendžiau išnaudoti tą sąlygą ir pasakiau, kad taip pat norėčiau pasimokyti ir eiti į Kaimo reikalų komitetą“, - tv3.lt kalbėjo V. Juozapaitis.
V. Juozapaitis piktinasi, kad, nors ir nebeturėdami oficialios valdančiosios daugumos, valstiečiai siekia išlaikyti daugumą komitetuose, bet skirstydami narius visiškai neatsižvelgia į jų kompetenciją.
„Jie tik žiūri į matematinį sprendimą ir jie žiūri, kad neduok Dieve kokiame nors komitete neįvyktų situacija, kad jų būtų mažiau. Tai yra visiškai politinis siekis – nesvarbu kokia kaina, bet išlaikyti daugumą komitetuose. Kadangi jie prarado daugumą Seime, jie nori išlaikyti daugumą komitetuose. Tai niekas apie kompetenciją nekalba ir jie nekalba apie kompetencijas“, - sakė V. Juozapaitis.
Noras išlaikyti daugumą
Pastarajai parlamentaro hipotezei pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius.
„Tokia politinės aritmetikos priežastis gali egzistuoti, tikrai taip. Kadangi koalicijos sandara pasikeitė, socdemų frakcija sumažėjo per pusę, tai dabar valdančiajai koalicijai reikia išlaikyti įtaką ir komitetuose. Toks žingsnis kartais būtinas, nes antraip gali taip atsitikti, kad opozicinės partijos viename ar kitame komitete gali turėti daugumą. Toks žingsnis racionalus ir logiškas“, - tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Tačiau politologas priduria, kad geriausia valdantiesiems būtų šį žingsnį pripažinti, tokiu atveju jų niekas nekritikuotų ir neuždavinėtų daug klausimų, nes dabar toks masyvus pokytis atrodo mažų mažiausiai keistas.
Tuo tarpu V. Juozapaičio pastabą, kad valdantieji į komitetus savo partiečius paskirstė neatsižvelgdami į jų kompetencijas A. Krupavičius laiko tik opozicine kritika.
„Bet kuri kita koalicija elgtųsi lygiai taip pat, jeigu trūktų kompetentingų politikų vienoje ar kitoje srityje, būtų deleguojami mažiau kompetentingi atstovai. Čia tas argumentas yra silpnas“, - pastebėjo pašnekovas.
Į komitetus nebūtinai pagal diplomą
Peržvelgęs visus pokyčius komitetuose, A. Krupavičius konstatavo, kad politikai komitetus renkasi atsižvelgdami į savo kompetencijas išskyrus kelis keistesnius variantus.
„Kai kurie sprendimai yra dvejotini. Ar tikrai Agnė Širinskienė būtų geriausias kandidatas vadovauti Teisės ir teisėtvarkos komitetui? Galima kelti klausimą, ar tikrai tie pasirinkimai yra geriausi. Pavyzdžiui, Algimantas Salamakinas iš Žmogaus teisių komiteto eina į Kaimo reikalų komitetą – jau toksai labiau vienas nuo kito nutolęs pasirinkimas“, - sakė politologas.
Vis dėlto A. Krupavičius nemano, kad parlamentarai komitetus turėtų rinktis būtinai pagal savo išsilavinimą, kartais kur kas svarbesnė sukaupta patirtis. Kur kas keisčiau A. Krupavičiui atrodo toks masyvus komitetų keitimas apskritai.
„Reiškinys yra naujas ir iki šiol, ko gero, ne itin stebėtas. Aišku, per visą kadenciją ne vienas politikas pakeičia komitetus, bet kad vienu kartu tiek daug pereitų – tikrai įvykis yra. Gali būti, kad valstiečiai parlamente po metų darbo patirties suprato, kad jie galėtų galbūt geriau dirbti kitame komitete.
„14 proc. Seimo narių keičia komitetus – slinktis yra nemaža. Antras dalykas, visada, kai Seimo narys keičia komitetą, reikia tam tikro laiko, kad jis naujame komitete irgi susigaudytų, susivoktų, ką ir kur, ir kaip turėtų daryti ir ką veikti“, - teigė A. Krupavičius.
Iššūkio nesibaimina
Seimo vicepirmininkė, „socdarbietė“ Irena Šiaulienė, nors pagal išsilavinimą istorikė, nuo šiol darbuosis Teisės ir teisėtvarkos, o ne Valstybės valdymo komitete. Parlamentarė teigia, kad patirties jai užteks, nes su teisės aktais tenka dirbti visuose komitetuose.
Paklausta, kaip vertina Rimos Baškienės mintį, kad komitetuose galima ne tik dirbti, bet ir mokytis, Seimo narė primena, kad parlamentarams netaikomi išsilavinimo reikalavimai, todėl mokytis gali ir turi visi.
„Žinoma, gyveni ir mokaisi. Tam ir yra Seimo nariui netaikomi jokie specialūs kvalifikaciniai reikalavimai. Tai va ta prasme sakoma yra įvairūs aspektai ir niuansai. Ir net specialistams yra ko mokytis, nes kyla įvairios situacijos, įvairūs precedentai, teisė pati tobulėja. Taip kad nemanau, kad čia buvo pasakyta kažkas neadekvataus“, - tv3.lt kalbėjo I. Šiaulienė.
Sveikatos reikalų komitetą iškeičiantis į Švietimo reikalų komitetą valstietis Dainius Kepenis mano, kad jo turimos žinios bus gerokai naudingesnės būtent švietimo klausimams spręsti.
„Mano profesija yra mokytojas, mano išsilavinimas yra fizinio lavinimo dėstytojas. Per daugelį metų aš tuos dalykus, kadangi įkūriau Sveikatos mokyklą, ten pagrindiniai instrumentai sveikatai skatinti buvo švietimas“, - tv3.lt kalbėjo D. Kepenis.
Parlamentaras taip pat prisipažįsta iki šiol Sveikatos reikalų komitete jautęsis ne savo vietoje.
„Būdamas Sveikatos komitete mačiau, kad mes vadiname vienu vardu – sveikata, o iš tikrųjų kalbame tik apie ligų gydymą ir jis tampa vis labiau aktualus. Paprastai kalbant, ten jaučiausi, kaip žuvis ant kranto ištraukta, nes viena šnekant kita reikia daryti. Mano nuomone, tas komitetas būtų labai teisinga, jei jis vadintųsi gydomosios medicinos komitetu“, - atviravo D. Kepenis.
