Vilniaus apygardos teismas pagaliau ėmėsi iš esmės nagrinėti vos nenumarintą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos bylą. Į kaltinamųjų suolą sėdusiems sąvadautojams teks prisiminti, ką veikė prieš 8 metus.
„Masažo salonai“
Šios ilgai vilkintos baudžiamosios bylos viena dalis buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui (4 kaltinamieji), o sostinėje bus teisiami 7 sąvadautojai: Rasa Pakamorytė, Sergejus Kuzminskis, Aidas Kazilionis, Inga Stugė, Rolandas Stončius, Rimantas Persinevičius ir Alena Petraškienė.
Kaip įprasta tokio pobūdžio bylose, ir ši byla bus nagrinėjama uždaruose posėdžiuose. Tiek prokurorai, tiek teisėjai tokiais atvejais vieningi – teismo posėdžiuose nagrinėjamas privatus gyvenimas, todėl baiminamąsi, kad bus paviešinti nukentėjusiųjų duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu, kuris vyko 2004-2007 metais ir nuo 2011 metų, kaltinimai buvo pateikti 11 sutenerių. Taip pat buvo išsiaiškinta, jog dirbti „masažistėmis“ jaunos merginos buvo viliojamos iš įvairių Lietuvos miestelių ir „masažuodavo“ išimtinai tik vyrus ir – „iki laimingos pabaigos“. Tam tikslui „masažisčių globėjai“ nuomodavo kambarius, kad merginos galėtų teikti tas „laimingos pabaigos“ paslaugas. Klientai apie merginų teikiamas paslaugas sužinodavo iš laikraščiuose patalpintų skelbimų.
Tuo laikotarpiu, kai kriminalistai ėmė domėtis tokių „masažo salonų“ darbu, buvo nustatyta 20 sekso paslaugas teikusių merginų. Jų paslaugos kainuodavo nuo 100 iki 200 litų.
„Masažistės“ – užsienyje
Tačiau per apklausas jaunosios „masažistės“ tvirtino, jog dirbo savo noru, niekas jų neišnaudojęs, darbas joms patikęs.
Teismo posėdžių metu šias merginas ketinama apklausti, tačiau, ko gero, tai bus sunku įgyvendinti – nuo įvykių praėjo 8 metai, o be to, daugelis merginų jau seniai gyvena užsienyje.
Iš 7 kaltinamųjų už grotų teismo laukia tik S. Kuzminskis. Tačiau vyras suimtas ne dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, o kad kartu su kitais 22 asmenimis įkūrė nusikalstamą susivienijimą ir nelegaliai gabeno bei platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Šio susivienijimo vadeivomis įvardijami Erikas Dančenkovas (brolis Edgaras, taip pat šios nusikalstamos grupuotės narys, yra pagarsėjęs tuo, kad užpuolė krepšininką Arvydą Macijauską) ir Dmitrijus Kravcovas.
Vilkino bylą
Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaiko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius. Šis prokuroras perėmė bylą iš savo kolegos Ado Laurikėno. Pastarajį minėta byla atvedė į teisiamųjų suolą.
Prekybos žmonėmis bylą – taip tuo metu buvo kvalifikuojamos sutenerių atliktos nusikalstamos veikos, 2004 metais A. Laurikėnas perėmė iš kolegos Aleksandro Kazakovo. Tyrimas buvo vykdomas kartu su Lietuvos kriminalinės policijos biuru.
Visi procesiniai veiksmai byloje buvo baigti 2007 metais, tačiau prokuroras taip ir nesurašė kaltinamojo akto ir bylos neatidavė į teismą.
Ikiteisminis tyrimas dėl vilkinamos bylos prasidėjo 2011 metų rugsėjo mėnesį, kai paaiškėjo, jog nuo 2004 metų tirtos bylos 15 tomų dūla prokuroro A. Laurikėno spintoje. Dėl šio fakto Generalinėje prokuratūroje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Prokuroras buvo apkaltintas tuo, kad savo žinioje šešerius metus laikė prekybos žmonėmis bylą, kurioje buvo surinkta įtariamųjų kaltę pagrindžiančių įrodymų, ir bylos nesugebėjo atiduoti į teismą.
Pernai Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Laurikėnas buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir tikrų dokumentų suklastojimu bei jų panaudojimu.
Kadangi nei tyrimo, nei teismo metu nebuvo nustatyta, kad A.Laurikėnas iš šių nusikalstamų veikų turėjo turtinės naudos, teismas buvusį prokurorą (jis buvo pateikęs prašymą atleisti iš darbo savo noru, tačiau Generalinis prokuroras, įvertinęs komisijos išvadas, atleido A. Laurikėną sulaužius prokuroro priesaiką ir pažeminus prokuroro vardą) pripažino kaltu tik dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir skyrė 50 MGL dydžio (6 500 litų) baudą.
A. Laurikėnas teismui taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė.
Uostamiesčio senbuvė
Viena kaltinamųjų – R. Pakamorytė – pareigūnams yra gerai žinoma. Dar 2003 metų rudenį Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnai išardė vieną didžiausių uostamiesčio viešnamį, kuriame sulaikė ten dirbusias 7 „sekso bitutes“ bei jų sąvadautoją R. Pakamorytę. Keturios iš sulaikytų „darbštuolių“ buvo nepilnametės: septyniolikametė, dvi 16 metų, o viena – penkiolikos metų.
Klaipėdos senamiesčio centre, Tiltų gatvėje esantis vienas namas teisėsaugininkams seniai buvo žinomas kaip vieta, kur galima nusipirkti lytines paslaugas teikiančių merginų.
Operatyvininkai turėjo duomenų, kad dviejų kambarių bute vyrams malonumus teikė 11 merginų. Į šį viešnamį buvo pasiųsti du pareigūnai, kuriems buvo pasiūlyta iš 7 merginų išsirinti norimas. Jie už porą valandų su dviem gražuolėmis sutenerei sumokėjo 400 litų.
Taigi, bute buvusios prostitutės ir jų „globėja“ buvo sulaikytos su įkalčiais. Prostitutėms buvo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai ir paskirtos baudos (tik penkiolikmetei negrėsė jokia atsakomybė ar bauda, nes ji neturėjo 16-os metų; protokolas buvo surašytas tėvams už dukros nepriežiūrą), o sutenerė 2 paroms uždaryta į areštinę. Tačiau teismo R. Pakamorytė laukė laisvėje.
Mokėsi ir „dirbo“
Iš Plungės rajono į uostamiestį atvykusi R. Pakamorytė (tuo metu 26 metų), išnuomojusi 2 butus, apgyvendino jame merginas, kurios sutiko teikti intymias paslaugas vyrams. Gauti už suteiktus vyrams malonumus pinigai buvo dalinami perpus: viena dalis – prostitutei, kitą pasiimdavo R. Pakamorytė.
Tuose butuose merginos ne tik teikė sekso paslaugas, bet ir gyveno. Viena jų studijavo Klaipėdos universitete, o penkiolikmetė lankė Klaipėdoje vidurinę mokyklą. Per kratą pareigūnai rado ne tik prezervatyvų, bet ir paskaitų užrašų bei mokyklinių vadovėlių. Klientai merginas surasdavo pagal miesto laikraštyje atspausdintus skelbimus. Pvz., „Jaunos simpatiškos merginos ieško darbo. Gali masažuoti“.
Merginos pareigūnams aiškino norėjusios būti nepriklausomos, turėti „savų“ pinigų, tačiau, kokį darbą dirba, niekam iš artimųjų nesakiusios. Anot, „sekso bitelių“, ne viena jų paremdavo savo artimuosius, kuriems trūko pinigų.
Nuosprendis po nuosprendžio Teisme R. Pakamorytė aiškino, kad tokia veikla užsiėmė todėl, kad reikėjo išlaikyti vaikus, kuriuos buvo palikusi auginti motinai. Girdi, ji neklaususi merginų, kiek joms metų ir nevertusi jų dirbti „to“ darbo. Ją gynė ir teisme liudijusios prostitutės – girdi, su niekuo uždarbiu nesidalijo, gyveno iš to, ką kiekviena užsidirbdavo. Beje, iki kol sukūrė šį „verslą“ R. Pakamorytė jau turėjo patirties – ji pati kelis metus dirbo prostitute.
2004 metų gruodį teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo R. Pakamorytė buvo pripažinta kalta pelnimųsi iš nepilnamečių prostitucijos ir buvo nubausta 2 su puse metų laisvės atėmimo bausme.
Dar po metų uostamiesčio apygardos teisme moteris vėl išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį už tai, kad pelnėsi iš kito žmogaus prostitucijos. Na, o Vilniuje tuo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tokių pačių nusikalstamų veikų. Baudžiamoji byla, kaip minėjau, į teismą pakliuvo tik dabar, po 8 metų.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
