Viena mėgstamiausių mano vaikystės knygų buvo Marko Tveno „Tomo Sojerio ir Hekelberio Fino nuotykiai“. Markas Tvenas neįtikėtinai įžvalgus rašytojas. Visos jo istorijos tai žmonių tarpusavio santykių ir jų socialinių instinktų atspindys. Sudėtingai/paprastos asmeninės ir socialinės psichologijos etapai, priežasčių ir pasekmių aprašymai.
Vien ko vertas vaikų (ir be abejo, suaugusių) psichologinių veiksmų konstruktas, pavaizduotas Tomo Sojerio bausmės aprašyme. Tomas buvo verčiamas nudažyti tvorą, bet nesudėtingos psichologinės manipuliacijos pagalba jis bausmę pavertė pelningu projektu, į kurį norėjo patekti visi jo draugai, siūlę už galimybę, vietoj Tomo, dažyti tvorą įvairiausius gerus daiktus.
Šiandien mūsų žiniasklaida pranešė, kad Lietuva prašys įsivesti eurą 2015 metais. Nenorėčiau vienareikšmiškai teigti, kad tai tiesioginė pasekmė to, kad prieš kelis mėnesius Lietuvoje viešėjo Estijos prezidentas Toomas Henrikas Ilvesas. Visa postkolūkietiška (įžvalgų prasme) Lietuvos žiniasklaida pranešė Toomo padrąsinimus savo žemai vertinamiems „partneriams“ iš buvusių sovietinių kolchozų nomenklatūros. Anot Toomo, Evrorublio zona (labai tikslus žodis ZONA) yra neabejotinas gėris dėl kurio Estai džiūgauja ir kviečia savo ekskolchozinius kaimynus kuo skubiau įsivesti neorublį. Žinant mūsų nomenklaturščikų nesibaigiantį aikčiojimą dėl estų „tvarkos“ ir „modernumo“ , toks Toomo kvietimas, kolchoznikų savivokoje, gali sugeneruoti tik vieną sprendimą – kuo greičiau į ZONĄ (Evro), juk mes kaip visi. Išsiskirti iš aplinkinių, turėti savo nuomonę ir sugebėti ją ginti, tai labai nekolūkietiška savybė. Lietuvos nomenklaturščikai dar sovietmečiu pasižymėjo geriausiu (nebyliu) Maskvos nurodymų vykdymu, už ką buvo nenuilstamai (bet kažkaip labai jau ne entuziastingai) giriami visasąjunginės programos „vremia“ metu. Tuo metu, išgirdęs Toomo šlovinimo giesmes evrorubliui ir tai kaip jiems (Estams) ten gerai, aš iš karto prisiminiau būtent šį Marko Tveno kūrinį. Jame buvo pasakojimas kaip klajojantys aferistai mulkino kaimiečius. Būdavo iškabinamos spalvotos afišos ir parduodami bilietai į labai žymų ir įdomų spektaklį. Kai susirinkdavo publika, spektaklio metu į sceną išbėgdavo vienas iš aferistų, nuogas pastrapaliodavo prieš publika ir tuo spektaklis baigdavosi. Pradžioje kaimiečiai nesuprato kas dedasi, vėliau pradėjo piktintis, jog juos apgavo, reikalavo gražinti pinigus. Tada kitas aferistas išėjęs visus nuramino ir pasakė, kad pinigų jau nėra, o jiems geriau būtų tyliai išeiti iš spektaklio ir kuo įtikinamiau girti šį spektaklį kitiems kaimiečiams, kad ir jie ateitų ir taip pat kvailai prarastų savo pinigus. Nes jeigu jie dabar išeis ir papasakos tiesą, kad buvo apmulkinti, jie taps pajuokos objektu tarp aplinkinių. Geriau juk kad ir kiti patektų į tokį patį mėšlą. Pamąstė apvogti kaimiečiai ir išėjo iš spektaklio girdami jį tiems kas dar spektaklio nematė.
Keista, bet visa mūsų žiniasklaida, kuri visada ilgai ir nuobodžiai trimituoja apie kokį nors nežymų Lietuvos pasiekimą, lyg susitarusi tyli apie vieną įdomų EUROSTATO tyrimą:
Ši gentūra paskelbė, kad tarp trijų baltijos valstybių sunkiausia ekonominė padėtis šiuo metu yra, mus į Eurozoną kviečiančioje ..... Estijoje. Tyrimui atlikti, buvo pasirinktas realus vartojimo lygis ir perkamoji galia. Pagal gautus duomenis, perkamoji galia, euru „besidžiaugiančioje“ Estijoje 2012 metais sudarė tik 59 proc. Europos sąjungos vidurkio, o be Euro gyvenančioje Lietuvoje 74 procentai. Juk tai mūsų lyderiavimas, bet jis kažkodėl nutylimas.
Nepranešė pas mus ir apie tai, kad Estai pagal eurozonos taisykles sumokėjo beveik milijardą eurų tam, kad „paremti“ Graikijos varguolius. Tai yra 200 eurų gaunantys Estų pensininkai turėjo pasispausti, kad paremti 1500 eurų pensiją gaunančius vargšus Graikus. Šiaip teisybės dėlei reikia pažymėti, kad realybėje tas Estų milijardas pas Graikų pensininkus ne pateko, jį tuojau pat, kaip procentus, pasiėmė Graikijos kreditoriai, t.y. tie kas ir pradėjo visą tą Euroaferą.
P.s. Didelio aferistų spektaklio durys plačiai atvertos ir jau apmulkinti kaimiečiai nelabai nori būti vienais to spektaklio žiūrovas praradusiais pinigus, todėl nuoširdžiai kviečia prisidėti ir kitus. Bet ar mums verta kištis kai viskas toje "Zonoje" vis labiau nestabilu? Ar protinga būti tiems kas šoka į griūvančios finansinės piramidės apatines eiles? Gal būtent šioje vietoje dėrėtu palaukti ir pasižiūrėti kuo visa tai baigsis?
Vladimiras Troščenka
