Vienodas laipsnio akcizas – užprogramuota problema
Išanalizavau Rimos Baškienės pateiktas pataisas dėl alkoholio akcizo keitimo ir pastebėjau kelias esmines problemas, su kuriomis galima susidurti jas priėmus. Projekte numatoma radikaliai didinti akcizus. Per keturis metus juos numatoma padidinti 441 proc. – alui, 400 proc. – sidrui, 250 proc. – vynui ir putojančiam vynui bei vos 34 proc. – degtinei. Pagrindinis motyvas yra tas, kad alkoholio laipsnis turi būti apmokestintas vienodai, nesvarbu, kokiame gėrime jis yra. Tai numatoma daryti reikšmingai keliant visų gėrimų apmokestinimą.
Motyvai taip pat kaip ir aiškūs, nes sakoma, kad alkoholis kenkia vienodai, tad ir „nuodėmės“ mokestis turėtų būti vienodas, tačiau čia neįvertinama viena problema, kad pagaminti alkoholio laipsnį kainuoja skirtingus kaštus. Vieną laipsnį aluje sukurti (pagal Price Waterhouse Coopers 2010 metais atliktą studiją) kainuoja apie 2,5 karto brangiau nei degtinėje ar vyne. Iš to gaunasi, kad nustačiau vienodą akcizą nebus gauta vienoda alkoholio laipsnio kaina parduotuvės lentynoje.
Būtent dėl šios priežasties visas pasaulis, išskyrus vieną Slovėniją, taiko skirtingus akcizus, nes kitaip bus skatinamas vartojimas stipraus alkoholio, o tai lemia didesnes rizikas ir problemas. Kritikai pasakytų, kad šioje vietoje nėra problemos, tačiau ji daugiau nei akivaizdi.
Įgyvendinus R.Bakšienės pataisas gautume, kad už tą pačią kainą 2020 metais galėtume nusipirkti litrą populiariausios degtinės arba 6,2 litro populiariausio alaus. Šie skaičiai nieko nesako, tačiau jei paverčiam laipsniais, tada tai reiškia, kad už tą pačią kainą galime nusipirkit 40 laipsnių degtinėje arba 32 laipsnius aluje. Projekto autorė siekdama suvienodinti rinkos sąlygas gauna efektą, kad vienodas akcizas duoda stipraus alkoholio protegavimo efektą – išankstinis tikslas nepasiekiamas, nes alkoholis skirtinguose gėrimuose pradeda kainuoti skirtingai, nors akcizai vienodi.
Alus parduotuvėje ~ 2 eurus, kas pirks?
Dar viena užprogramuota bėda yra ta, kad neįvertinta Europos sąjungos laisvų prekių judėjimo teisė. Mes turime du kaimynus – Latvius ir Lenkus, kur galima laisvai pirkti ir vežtis pigesnes prekes. Pagal pateiktą projektą alus taps gerokai brangesnis nei kaimyninėse valstybėse jau 2017 metų sausio mėnesį. Pagal projektą akcizas vienam laipsniui aluje turėtų sudaryti 7,11 euro, kai dabar sudaro 3,36 euro. Palyginimui galim pasakyti, kad Lenkijoje akcizas siekia 4,6 euro vienam laipsniui aluje ir 4,5 euro – Latvijoje. Dar įdomiau atrodo Vokietijoje taikomas akcizas – 0,79 euro.
Akivaizdu, kad erdvės didinti akcizą yra, tačiau reikia jausti ribą. Būtų galima didinti akcizą 20 – 25 proc. silpnajam alkoholiui bei 4 – 6 proc. stipriajam ir suvienodinti jį su kaimyninėmis šalimis, tačiau ne 112 proc. kaip numatyta projekte. Radikalus akcizo didinimas paskatintų mūsų tautiečius vežtis ne tik maisto prekes bet ir alkoholį iš artimiausio užsienio, o tai atsilieptų biudžeto surinkimui per netekimus iš akcizų ir pridėtinės vertės mokestį.
Beje biudžeto problemos čia taip pat pradeda darytis aktualios. Paskutinį kartą akcizai alkoholiui buvo didinti 2016 metų kovo mėnesį. Silpnam alkoholiui jie pakilo 8 proc., o stipriajam - 2,5 proc. Remiantis valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, alaus pardavimai šiais metais krito 6 proc., o įplaukos į biudžetą iš alaus pardavimų paaugo 2,7 proc. arba gerokai mažiau nei padidėjo akcizas. Tas pats įvyko ir su degtine – pardavimai susitraukė 1,7 proc., o biudžeto pajamos pakilo vos 0,6 proc.
Tokia tendencija matoma jau antrus metus iš eilės, tai kyla klausimas, kas bus su biudžeto įplaukomis akcizą pakėlus 100 proc. ir 60 proc. viršijus mokestinius lygius aplinkinėse valstybėse. Atsakymas ko gero aiškus – Lietuvoje, lietuvis negers lietuviško alaus po 2 eurus, o atsiveš iš Latvijos ir Lenkijos. Tuo labiau, kad vienu vežimu Europoje sąjungoje galima atsivežti 110 litrų alaus, 90 litrų vyno ir 10 litrų stipraus alkoholio.
