Gyvenimo tempas toks pašėlęs, kad nebėra kada dirbti abiem rankomis. Laimė, gelbsti naujoviškos klaviatūros ir pelės, kurios stengiasi užtikrinti maksimalų komfortą.
Abiejų tipų manipuliatorius kompiuterijos technologijų evoliucija išoriškai pakeitė mažiausiai: tiesa, keitėsi klavišų ir mygtukų skaičius, atsirado patogesnės, ranką mažiau varginančios formos, bevielis ryšys leido atsisakyti laidų - bet iš esmės dviračio išradinėjimas didelių permainų nepadarė. Tačiau mobilus darbo pobūdis, vis labiau plintantys kišeniniai kompiuteriai, sumanieji telefonai staliniams kompiuteriams skirtą QWERTY klaviatūrą vis labiau stumia į evoliucijos aklavietę: juk jos į kišenę neįsimesi. Tiesa, QWERTY nežada pasiduoti: rinkoje pasirodė nešiojamiesiems įrenginiams skirtos visavertės sulankstomos ir šviesos šaltinio ant plokščio paviršiaus projektuojamos virtualios klaviatūros.
O vienas įdomiausių sprendimų mobiliems vartotojams - “FrogPad” (http://www.frogpad.com). Tai “tikros” klasikine prasme - su plastmasiniais, o ne minkštais ar šviesos nupieštais klavišais - laidinės ir “Bluetooth” klaviatūros, lengvai telpančios į kišenę (dydis - 12,5x8,75x1 cm, svoris - apie 140 g). Jos specialiai pritaikytos greitam teksto rinkimui viena ranka (yra ir kairiarankiams skirtas variantas). Nors “FrogPad” turi tik 20 klavišų, ji visiškai atstoja 104 klavišų QWERTY. Klavišai normalaus dydžio - 19 mm skersmens, o ir pati klaviatūra pagal dydį atitinka žmogaus ranką. 15 “FrogPad” klavišų skirti raidėms, skaičiams ir skyrybos ženklams, 4 klavišai keičia visų likusiųjų reikšmes, o paskutinis (“Shift”) - naudojamą simbolių registrą. Kaip “FrogPad” įsigudrina pakeisti visavertę QWERTY? Žvilgtelėkim į nuotrauką. Pavyzdžiui, paspaudus E klavišą bus surinkta raidė “e”, tačiau naudojant kitų klavišų derinį tai gali būti ir raidė “z” (“E” + tarpo klavišas), ir šauktukas (“E” +užfiksuotas “Symbol” klavišas), ir procento ženklas (“E” + tarpas +užfiksuotas “Symbol”), ir skaičius 6 (“E”+ “Number”), ir CTRL funkcija (“E”+ tarpas + užfiksuotas “Number”). Klavišų kombinacijas patogiau galima naudoti dėl to, kad kompiuteris negauna duomenų tol, kol nebus atleistas klavišas - tradicinėse klaviatūrose duomenys kompiuteriui perduodami juos nuspaudus, o tai apsunkina “grojimą akordais”. Suprantama, prie QWERTY įpratusiems vartotojams neišvengiamai teks mokytis “skambinti” iš naujo. Tyrimai, atlikti su JAV universitetų studentais, parodė, kad naujokai su “FrogPad” gali pasiekti 40 žodžių per minutę spausdinimo greitį vidutiniškai per 10 valandų.
Per USB ar “Bluetooth” prie nešiojamųjų (notebook), kišeninių kompiuterių ar kitų mobiliųjų įrenginių jungiama “FrogPad” leidžia viena ranka įvedinėti informaciją, kita laikant dokumentus, rašymo priemonę ar tiesiog ką nors dirbant. Ji praverčia ne tik dažnai keliaujantiems profesionalams, bet ir tiems, kurie daugiausia dirba staliniais kompiuteriais. Pavyzdžiui, CAD programinę įrangą naudojantiems projektuotojams, kurie paprastai spausdina klaviatūra viena ranka, nes kita tuo pačiu metu dirba su pele. Netrukus gamintojas žada pateikti perpus perlenkiamą “FrogPad” modelį, kad klaviatūrą nešiotis su savimi būtų dar patogiau.
O Ajovos valstijos universiteto (JAV, http://www.iastate.edu) specialistai sukūrė alternatyvią pelę, kuri turėtų palengvinti nuolat šiuo manipuliatoriumi dirbančių inžinierių, projektuotojų, dizainerių ir kitų profesionalų gyvenimą. Tradicinės pelės ilgainiui “atsidėkoja” pirštų sąnarių, riešų ir nugaros skausmais, nes pati jų konstrukcija reikalauja, kad vartotojo ranka nuolat būtų ištiesta ir sulenkta per riešą. O iš tamprios medžiagos, primenančios gniaužomus rutuliukus stresui nuimti, pagaminta “maigoma pelė” panaši į kompiuterinių žaidimų vairalazdę. Šis manipuliatorius skirtas laikyti saujoje. Nykščiu nuspaudus viršuje esantį mygtuką ekrane esantį kursorių galima perkelti bet kuria kryptimi. Kursoriaus judėjimo greitis priklauso nuo spaudimo jėgos. Kiti du korpuse įrengti mygtukai atlieka kairiojo ir dešiniojo pelės mygtukų funkcijas. Įrenginys pritaikytas prie sugniaužtos rankos formos, “neprašo” nei riešo, nei visos rankos pagalbos, todėl, pasak Ajovos universiteto specialistų, yra kur kas komfortiškesnis ir “sveikesnis” nei tradicinės pelės. Be to, bevielio ryšio modulius turintys tokios pelės modeliai leis patogiai valdyti projektoriaus ekrane rodomą informaciją per pristatymus, nes vartotojas galės laisvai judėti po visą patalpą. Įrenginys turėtų patikti ir žaidimų entuziastams, nes leidžia greitai ir tiksliai kontroliuoti judesius kompiuterio ekrane. Beje, po naujoviškos pelės bandymų išradėjai nutarė įtaisyti jai dirželį, kad ji liktų ant rankos tais atvejais, kai dirbti klaviatūra reikėtų abiem rankomis.
