Nuo „Google“ laboratorijos konvejerio nusirito eilinė „beta“ naujovė, sukėlusi neeilinį susidomėjimą. Kurgi ne: „Google Web Accelerator“ nenuilstamiems žiniatinklio naršytojams siūlosi „užturbinti“ internetą. Kaip visada, nemokamai.
Senais lėtais 28,8 Kb/s spartos modemų ir nemokamų vietinių telefono pokalbių laikais interneto tinklapius tvindžiusios reklamos „Speed your connection!“, „Turbocharge your modem!“, „Get i-net booster!!!“ pasibjaurėjimą įvairaus plauko „akseleratoriams“ išsaugojo iki šių dienų. Tačiau „busteriai“ sugrįžta: „Google“ nusprendė, kad interneto per DSL ir kabelinius modemus dienomis žiniatinklio spartintuvai prisikels iš užmaršties. Juk žmogui niekada negana - tie, kurie naudojasi sparčiu ryšiu, nori naršyti dar greičiau.
Visai neseniai pristatyta bandomoji „Google Web Accelerator“ versija (http://webaccelerator.google.com) - mažiau nei megabaito dydžio programa, kuri „Internet Explorer“ ir „Firefox“ naršyklių sąsajas ir „Windows“ užduočių juostą papildo „Google“ spidometro piktograma. Kaskart užkraunant naują tinklapį spidometras parodo, kiek sekundžių ar minučių vartotojas sutaupė naujosios „Google“ paslaugos dėka. „Google Web Accelerator“ bendrovės serverius, kurių skaičius, kai kuriais vertinimais, siekia nuo 50 iki 80 tūkstančių, paverčia gigantišku interneto tarpiniu serveriu (proxy), kuris per save praleidžia kiekvieno šios programos vartotojo kreipinius į naršomas svetaines.
„Google Web Accelerator“ stebi, kuriuos tinklapius vartotojas lanko dažniausiai, kaip dažnai atnaujinamas jų turinys, ir atsiunčia iš „Google“ serverio laikinosios atminties naujausią norimo tinklapio kopiją, tiksliau, pasikeitusią jos turinio dalį. Taip susitaupo kelios ar keliolika sekundžių. „Google Labs“ specialistai, išnagrinėję statistinius modelius, kaip interneto vartotojai naudoja kompiuterio pelę judėdami po juos dominančių interneto tinklapių dalis, sukūrė išankstinio siuntimo (prefetching) algoritmus, padedančius nuspėti, kokios informacijos vartotojui gali prireikti. Pavyzdžiui, „Google Web Accelerator“ pati užsako siųsti į naršyklės tarpinę atmintį pirmuosius tinklapius, esančius paieškos rezultatų pradžioje - didelė tikimybė, kad būtent šias nuorodas spragtels vartotojas. Spartos padidėjimas pasiekiamas ir dėl to, kad iš „Google“ serverių siunčiami duomenys yra suspaudžiami, tačiau dėl to, pasak „Google“, nuotraukų ar kitų failų kokybė nenukenčia. Beje, „Google“ spartintuvui netrukdo, jeigu laikinieji failai išvis būtų ištrinti iš naršyklės atmintinės: „Google Web Accelerator“ kietajame diske susikuria savąją laikinų failų saugyklą.
Pasak „Google“, saugumo sumetimais spartintuvas nesiunčia į tarpinius serverius HTTPS užklausų, tačiau tai bene vienintelė svarbi išimtis. Jei vartotojas prisiregistruoja neapsaugotame tinklapyje, jo prisijungimo vardas ir slaptažodis atsidurs „Google“ serveryje kartu su lankomo puslapio adresu, atitinkamu „sausainėliu“, IP adresu, sesijos laiku ir data, įprasta informacija apie naudojamą operacinę sistemą ir naršyklę. Praėjus vos kelioms dienoms po „Google Web Accelerator“ pristatymo teko užlopyti pirmąją su asmenine informacija susijusią spartintuvo spragą: pasitaikė atvejų, kai registruotiems tų pačių forumų lankytojams serveris iš laikinosios atminties ištraukdavo kitais vardais prisijungusių vartotojų tinklapius.
Kokia praktinė tokio „turtinimo“ nauda? „Taupyti“ pradėjau pasinaudojęs programa tris dienas - matyt, iki to laiko spartintuvas tik stebėjo, ką aš veikiu žiniatinklyje. Po to atsiverčiant dažniausiai lankomus tinklapius ties spartintuvo piktograma atsirasdavo pranešimas apie sutaupytas 20 ar 40 sekundžių - esą tiek laiko būčiau sugaišęs siųsdamasis tinklapį be „Google“ pagalbos. Kitų „Google Web Accelerator“ vartotojų atsiliepimais, įvertinus per kone savaitę pasiektą pažangą, šitaip galima sutaupyti apie 2-4 valandas per mėnesį. Gera žinia tiems, kurie nenaudoja nei „Gmail“, nei „My Search History“, nei „Google Desktop Search“ - antraip norom nenorom teks susimąstyti apie tai, ar per metus dėl spartesnio naršymo sutaupytos dvi ar keturios dienos vertos to, kad „Google“ žinotų kone viską, ką veiki internete.
