Pabarstė avių mėšlo
„Noriu pasigirti, kokios bulvės užaugo, kai išsigando karštos vasaros. Augom, augom ir užaugom“, – „Valstiečių laikraščiui“ papasakojo I.Sakavičienė ir parodė išaugintos bulvės milžinės nuotrauką. Ant buitinių svarstyklių užkelta ir pasverta bulvė „pritraukė“ beveik 1 kg svorio. Pati bulvės šeimininkė stebisi tokiu nelauktu rezultatu.
Pūstažandės, linksmos bulvės augimo istorija, anot I.Sakavičienės, nebuvo kuo nors išskirtinė.
Moteris teigia, kad, atrodo, nieko kitaip nedarė nei ankstesniais metais.
„Bulvėms skirta žemė rudenį buvo mėžta avių mėšlu. Tik nutarėme mažai bulvių auginti, sveikatos nėra ravėti, o ir dviem, kiek čia reikia… Pasodinome 6 vagutes. Kai ėmėme kasti, pradėjo stebinti. Radome 600 g sveriančią bulvę, tai jau buvo didelė. Na, o šita beveik kilogramo. Matysime, kai rudenį visas nukasime, kokios kitos bus“, – pasakojo bulvių augintoja iš Kalvarijos krašto.
I.Sakavičienė tikino, kad žemė, kur auga bulvės, yra lengva, o kratytas mėšlas buvo avių su šiaudų likučiais. Pabrėžė, kad mėšle šiaudų buvo vidutiniškai – nei daug, nei mažai. Patys gyvena atokiau nuo miesto triukšmo ir daržoves užsiaugino taip pat vienkiemyje.
„Na, neturime kuo skųstis. Avytės auga, ožkytės pieno duoda, nors mažiau nei pernai, bet fermentinius sūrius darau ir viskas gerai. Šiluma kaulų nelaužo, vasara jau į pabaigą, tuoj nebeliks šilumos. Man tik gaila, kad vasara baigiasi, tuoj gandrai paliks, vėliau kregždutės, ir kieme liks ramybė – tik savi gyvuliukai mekens… Nėra kuo skųstis, viskas juda, mes ir judame kartu su gamta. Džiaugiamės kiekviena diena. Kirsnos upelis gaivina, ūkis priverčia judėti į priekį. Rūpesčių yra – tai avytės, tai ožkytės, tai viščiukai išsirito, tai jau bulvės užaugo. Mums su vyru smagu, tikriausiai toks mūsų gyvenimo būdas“, – sakė Ivantiškių kaimo ūkininkė.
Apdovanojo gamta
Siurprizą apie šiemet aptiktas pirmąsias bulves milžines paprašėme pakomentuoti kasdien po ūkininkų laukus vaikštančią ir juos konsultuojančią UAB „Baltic Agro“ agronomę-konsultantę dr. Mariją Čižauskienę. „Aš jums šiurkščiai, ūkiškai paaiškinsiu. Savo studentams visada sakau, kad ūkininkas laukdamas derliaus ištiesia ranką su penkiais pirštais. Taip ir čia, kad augalas produktyviai augtų, kad derliaus būtų gera ir kiekybė, ir kokybė, jam reikalingi penki veiksniai. Ar tai būtų bulvės, ar tai būtų kviečiai, bet lemia svarbiausi veiksniai.
Pirmiausia augalui reikia šviesos. Paskui – šilumos, vandens, oro ir maisto medžiagų. Visi šitie komponentai reikalingi visiems augalams, ar bulvė, ar kas nors kitas darže auga. Tiktai nevienodais kiekiais. Vieniems reikia daugiau maisto medžiagų, kitiems, pavyzdžiui, šilumamėgiams, reikia daugiau šilumos. Pagal augalus yra ir jų poreikiai.
Bulvėms taip pat reikalinga šviesa, šiluma, oras, vanduo ir maisto medžiagos. Ūkininkė nufotografavo beveik iki kilogramo išaugintą bulvę. Manau, kad Dievas jai šiemet davė to, ko žmogus negalėjo duoti. Žmogus reguliuoja, ką jis gali reguliuoti, aprūpinimą maisto medžiagomis. Gali reguliuoti drėgmę – gali palaistyti. Bet lauko kultūroms šilumos ir šviesos jis reguliuoti negali. O šiemet buvo tokie metai, kai gamta dosniai apdovanojo tuo, ko negali reguliuoti žmogus.
Supratau, kad ūkininkė augina aveles ir savo avių ekologišką mėšlą atiduoda bulvėms. Tai yra numeris pirmas iš maisto medžiagų. Labai gerai elgiasi, nes bulvėms organinės trąšos itin reikalingos. Avių mėšlas – turtingas, koncentruotas, turi azoto, fosforo, kalio ir jame visi mikroelementai. Todėl tikiu, kad galėjo nebarstyti jokių mineralinių trąšų, užteko pakratyti avių mėšlo ir tą bulvių poreikį maisto medžiagoms galėjo patenkinti. Galbūt pasirinko neblogą bulvių veislę, gal pačios augintą, gal kur nors nusipirko. Kur irgi potencialas yra į derlių. Žodžiu, derliui didėti.
Net nenoriu tikėti, kad nė karto pas ją kaime nelijo. Taip tikrai nebuvo. Bet galėjo ir užlyti, ir galbūt truputį sunkėlesnė dirva, kuri daugiau palaiko drėgmę dirvožemyje. Kitas dalykas, jeigu bulvienojai žali, tuomet dirvos per daug saulė neįkaitina. Kai važinėjau po Lietuvą, pamatavome dirvos temperatūrą, tai ten, kur bulvienojai lengvose žemėse, buvo 43 laipsniai karščio. Štai atsakymas, kodėl Ispanijos pietuose, Afrikoje neaugina bulvių. O todėl, kad bulvės nemėgsta aukštos temperatūros. Šiemet, matyt, pas mūsų ūkininkę Kalvarijos savivaldybėje tie bulvienojai buvo vešlesni, todėl irgi saulę truputį paslėpė ir neleido išgaruoti drėgmei, ir šilumą truputį pareguliavo. Čia vėl yra labai didelis pranašumas“, – pastebėjimus išsakė M.Čižauskienė.
Bulvėms nieko netrūko
Pasak M.Čižauskienės, jeigu bulvių augintoja įvertintų visus šiuos 5 kriterijus, suprastų, kad ji išlaikė optimalias sąlygas. Ką galėjo, ji pareguliavo, be abejo, neleido piktžolėms keroti, neatidavė maisto medžiagų piktžolėms.
Mokslininkės teigimu, jeigu tvarkingas pasėlis ir buvo tręšta tik mėšlu, nereikėjo jai ir nuo bulvių maro lauko purkšti, nes maro, kuris yra agresyviausia bulvių liga, šiemet taip pat nebuvo – buvo daug saulės, daug šilumos ir nuolat vėjuoti orai, laukas buvo vėdinamas, todėl nesusidarė marui kilti palankios sąlygos. Visi šie komponentai leido augintojai pasidžiaugti tokiu gražiu bulvių derliumi.
„Manau, jeigu jos paklaustume, iš šitų 5 komponentų, kaip jai atrodytų, ko galėjo trūkti? Ji pasakytų, kad tikrai nieko netrūko. Matant rezultatą, taip ir yra. Labai džiaugiuosi ir rodau visiems bulvės milžinės nuotrauką. Man patinka, kad žmogus sako, dirbame, visko turime, bet dirbame, dirbame, dirbame. Tai čia yra jos darbo terapija“, – tvirtino M.Čižauskienė ir linkėjo, kad ir toliau šiai šeimai sektųsi.
