Marijampolėje aiškėja dar viena neteisėto pasipelnymo schema. Tačiau valdininkai aiškina, kad dėl spragų įstatymuose demaskuoti tokius sukčiautojus sunku. Be to, ir bausmių nenumatyta.
Kaip rašo „Lietuvos rytas“, neseniai Marijampolėje mirė savivaldybės suteiktame socialiniame būste besiglaudusi moteris. Pagal įrašus dokumentuose velionė gyveno viena, tad po jos mirties butas turėjo grįžti į socialinių būstų fondą ir būti paskirtas kitam jo laukiančiam socialiai remtinam asmeniui.
„Tačiau netrukus į savivaldybę atbėgo verkdamos tos moters dukterys ir pareiškė, kad jos su šeimomis visą laiką gyveno kartu su motina, - pasakojo Marijampolės savivaldybės Teisės departamento direktorė Violeta Švetkauskienė. - Jos išsigando, kad bus iškeldintos iš buto“.
Paaiškėjo, kad dukterų šeimos įtrauktos į asmenų be gyvenamosios vietos sąrašą, o skiltyje, kurioje turi būti nurodytas jų adresas, yra įrašyta „Marijampolės savivaldybė“.
Velionės dukterys buvo priverstos prisipažinti, jog deklaruodamos savo gyvenamąją vietą nurodė neturinčios kur gyventi tiktai todėl, kad bute neva viena gyvenanti motina gautų kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.
V.Švetkauskienė sakė, kad pastaruoju metu sparčiai daugėja žmonių, kurie, deklaruodami savo gyvenamąją vietą, nurodo jos neturintys. Tokių asmenų duomenyse nurodoma gyvenamoji vieta - „Marijampolės savivaldybė“.
Yra tikri benamiai, kurie kreipiasi į savivaldybę socialinės paramos. Ją gauti gali pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tad jie priversti prašyti, kad būtų įrašyti į asmenų be gyvenamosios vietos sąrašą. Kita grupė - savo būstų neturinčios jaunos šeimos.
Nuo 2007 metų liepos 1 dienos gyvenamoji vieta yra deklaruojama seniūnijose. Marijampolės miesto Degučių seniūnijos seniūnė Valda Rėklienė sakė, kad vien per šiuos metus deklaruojant gyvenamąją vietą 72 marijampoliečiai teigė jos neturintys ir nurodė adresą „Marijampolės savivaldybė“.
Seniūnė sakė, kad patikrinti, ar žmonės tikrai neturi gyvenamosios vietos, yra neįmanoma: „Net jeigu atėję į tėvų butą ten rastume jų pilnamečius vaikus, būtų sunku įrodyti, kad jie čia gyvena nuolat, o ne trumpam užsuko pasisvečiuoti“.
V.Rėklienė pasakojo, kad dėl gyvenamosios vietos deklaravimo žmonėms kyla ir kitokių bėdų: „Notarai beveik niekada netikrina, ar parduodamame bute nėra savo gyvenamosios vietos deklaravusių žmonių. Žmonės nusiperka butus ir tada sužino, kad juose savo gyvenamąją vietą yra deklaravę prieš kelerius arba keliolika metų čia gyvenę asmenys. Surasti tuos žmones ir priversti deklaruoti jų tikrąją gyvenamąją vietą būna nelengva, nes jie gali gyventi kitame mieste ar net kitoje šalyje“.
Problemų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo turi ir rinkimų komisijos. Pagal gyventojų duomenų registre nurodytus adresus ieškant rinkėjų kartais paaiškėja, kad jie ten negyvena daug metų, o gyvenamoji vieta vis dar deklaruota senu adresu.
Marijampolės savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė sakė, kad pernai kompensacijoms už šildymą, karštą ir šaltą vandenį buvo išmokėta 748 tūkst. litų. Šiemet per devynis mėnesius šioms išmokoms skirta beveik 600 tūkstančių litų.
Pernai mažas pajamas vienam šeimos nariui gaunantiems marijampoliečiams buvo išmokėta 561 tūkstantis socialinių pašalpų. Šiemet per devynis mėnesius jau išmokėta 510 tūkstančių litų socialinių pašalpų.
