Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Didžiausiosios Europoje plytinės gotikinės pilies komplekso – Marienburgo pilies – kasmet atvyksta apžiūrėti daugiau nei pusė milijono turistų. Pilis reikšminga ir Lietuvai – čia kalėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis, o Lietuvos ir Lenkijos jungtinei kariuomenei, laimėjusiai Žalgirio mūšį prieš Vokiečių ordiną, Marienburgo pilies užimti nepavyko.
Prie Nogato upės Marijenburgo pilies kompleksas kurtas šešis šimtmečius – pilis pradėta statyti XII mažiaus pabaigoje ir baigta XVIII pradžioje. Trys pilys – Aukštutinė ,Vidurinė ir Žemutinė – bei vienuolynas sujungti į gynybinį kompleksą ,kuris buvo neįveikiama tvirtovė. Aukštos sienos ir šeši tvirti gynybiniai vartai saugojo Kryžiuočių ordino sostinę.
Marienburgo tvirtovė – didžiausia gotikinė mūro pilis Europoje. Ji svarbi ir Lietuvos istorijai. Būtent iš šios tvirtovės vokiečių ordino kariai traukdavo užkariauti pagonių žemių. Čia buvo kuriami ir Lietuvos pavergimo planai. Tačiau planai neišsipildė. Per Žalgirio mūšį jungtinė Lietuvos-Lenkijos kariuomenė sutriuškino Vokiečių ordiną ir taip nutraukė jo veržimąsi į Rytus.
„Jungtinė Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė šturmavo šią pilį, bet neįveikė. Apgultis tęsėsi tris savaites. Bet vėliau, praėjus beveik penkiasdešimčiai metų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis išpirko pilį iš tuomet ją valdžiusios čekų samdinių kariuomenės. Ši jiems buvo atitekusi iš Vokiečių ordino už skolas“, – pasakoja muziejaus gidė Cecylia Konowrocka-Michalska.
Aukštutinėje pilyje gyveno Vokiečių ordino didieji magistrai. Čia apsistodavo ir aukšto rango riteriai, atvykę iš visos Europos. Požemiuose buvo įrengtas kalėjimas ypatingiems belaisviams. Čia kalėjo ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis.Tiesa, jis čia ilgai neužsibuvo. Jį išlaisvino Vokiečių ordinui tarnavęs lietuvių kilmės tarnas Alpis – jis išardė sieną, davė žirgą ir vokiečių aprėdus.
Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės –padalijimo 1772-aisiais pilis atiteko Prūsijai – ji buvo perstatyta, paversta kareivinėmis ir sandėliu. Pradėjus tvirtovę atstatinėti, restauravimo darbus nutraukė Antrasis pasaulinis karas – tvirtovė stipriai apgriauta. Pilies restauravimo darbai baigti tik pernai. Čia veikia muziejus – jame senovinių ginklų ekspozicija, organizuojami spektakliai, Viduramžių riterių turnyrai. Kasdien tvirtovėje apsilanko apie 6 tūkstančius turistų. Kasmet –apie pusę milijono.
