Anot eksperto, valstybės mastu kailinių žvėrelių fermų verslas yra bereikšmis, o naudingas – tik keliems susijusiems asmenims.
„Šis verslas valstybei nėra jokiu atžvilgiu nei naudingas, nei reikšmingas ar prasmingas. Priešingai, jis Lietuvai kuria neigiamą socialinę bei ekonominę vertę. Tai galime matyti įvertinę visus aspektus: poveikį gyvūnams, aplinkai, mažesnius nei vidutinius atlyginimus bei potencialų darbuotojų psichologinį traumavimą, šiems dirbant aplink kenčiančius žvėrelius“, – teigia T. Marčiulaitis.
„Teigimas, jog 40 mln. eurų metinės apyvartos verslas – reikšmingas užsienio prekybos balansui yra ekonominio analfabetizmo pavyzdys. Tokią argumentaciją naudojantys žmonės yra arba finansiškai suinteresuoti, ir dėl to apsimetantys neišmanėliais, arba tiesiog neišsilavinę“, – sako ekonomistas.
T. Marčiulaitis priduria, jog kailinių žvėrelių fermų verslas yra nykstantis ir svarbus nebent besivystančioms šalims.
„Be to, dalis jų yra priešiškos Lietuvai ir iš esmės vakarietiškoms vertybėms. Tai tokios šalys kaip Rusija, Baltarusija, Kinija ir t.t.“ – pažymi jis.
Kailių fermų draudimo nukėlimui nepritaria ir organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė. Pasak jos, gyventojai aktyviai reiškia savo nepritarimą siųsdami laiškus parlamentarams.
„Per pastarąsias 2 savaites Seimo nariai sulaukė daugiau nei 15 tūkst. gyventojų laiškų, kuriuose prašoma nenukelti kailių fermų draudimo. Visuomenė nori, kad žiaurus elgesys su gyvūnais būtų sustabdytas kuo greičiau“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Paskirtasis ministras: visa tai paremta emocijomis
ELTA primena, kad antradienį I. Hofmanas sukritikavo nuo 2027 metų Lietuvoje įsigaliosiantį kailinių žvėrelių fermų draudimą. Pasak jo, sprendimų priėmėjai turėtų atsižvelgti į šios verslo šakos kuriamą pridėtinę vertę.
„Be abejo reikalinga ir visa ta tema ir yra tikrai emocijom grįsta. Kailinių žvėrelių fermos ypatingos tuo, kad iš atliekų praktiškai mes kuriam aukštos pridėtinės vertės produktą, ir jeigu į tai žiūrėtume, tai ne tuo keliu mes einame“, – antradienį kalbėjo jis.
Pernai rugsėjį Seime vykusio lemiamo balsavimo metu parlamentarai pritarė įstatymo projektui, kuriuo Lietuvoje siekiama uždrausti kailių fermas. Įstatymo projektu draudžiama laikyti ir (ar) veisti, parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus vien dėl naudos iš jų kailio.
Numatyta, jog kailių fermų draudimo įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 dienos, nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla.
Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 eurus už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 eurus, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 eurą.
Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotiems įrenginiams, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkyti. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.
Šiuo metu kailių fermas uždraudė arba kitaip apribojo jau 21 Europos valstybė. Tokius sprendimus jau yra priėmusios kitos dvi Baltijos šalys, Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Šio sprendimo vis dar nepriėmė Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
