Baltarusiškų trąšų gabenimo per Lietuvą skandalo sūkuryje atsidūręs 37 metų Mantas Bartuška jau penkerius metus vadovauja „Lietuvos geležinkeliams“ – eina generalinio direktoriaus pareigas. Į geležinkelius jis atėjo iš „Klaipėdos naftos“ bendrovės, kurioje, beje, už atlygį, iki šiol tebėra valdybos nariu.
M. Bartuška yra vienas geriausiai apmokamų valstybinių monopolinių bendrovių vadovų. Šiuo metu jo mėnesinis atlyginimas siekia 9770 eurų, kas į rankas yra 6900 eurų. Už gerą darbą M. Bartuška kiekvieną pavasarį gauna ir metinę premiją, kuri siekia iki 30 proc. algos dydžio ir šiemet sudarė 29 tūkst. eurų.
Už dalyvavimą „Klaipėdos naftos“ valdyboje M. Bartuška kas mėnesį gauna dar po 2300 eurų kas mėnesį, kas į rankas sudaro 1400 eurų. Taigi, visus atlygius sudėjus išeitų, kad M. Bartuška kas mėnesį džiaugiasi apie 10 tūkst eurų į rankas pajamomis.
Vyriausybę skandinant baltarusiškų trąšų skandalui, „Lietuvos geležinkelių“ valdyba paskelbė, kad M. Bartuškai priekaištų neturi, tačiau dėl reputacinių rizikų visgi jį atleis. Kokio dydžio išeitinę už atpirkimo ožio vaidmens prisiėmimą M. Bartuška gaus, Vyriausybė ir geležinkelių valdyba kaip įmanydami slepia nuo visuomenės. Išeitinės dydį slepia ir Vyriausybė.
„Aš šitų dalykų nei sprendžiu, nei norėčiau komentuoti. Vyriausybė nėra akcijų valdytoja. Atsakomybė vadovo už įmonės veiklą yra svarbi. Nepriklausomas valdybas kaip valdymo sudėtinę dalį labai vertiname. Labai norėtųsi, kad šitoje situacijoje visos aplinkybės būtų įvertintos, kokios yra, ne tik dalis jų“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Tai valdybos atsakomybė, šitoje vietoje negaliu atsakyti už valdybą. Valdyba atrenka vadovą, priima sprendimus dėl vadovybės, kaip nuspręs, taip ir bus“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Paprastai tokie dalykai įvardinami darbo sutartyje, jei neįvardinami sutartyje, tai tada ieškomas bendras sutarimas. Bet mano žiniomis, tiesą pasakius, laukiu kol kas informacijos, kokie galėtų būti tie rėmai. Ir tada tarsimės“, – tikina „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.
Vyriausybės nemalonėn patekęs M. Bartuška iš viešumos dingo ir į mūsų prašymus pakomentuoti savo atleidimo aplinkybes nereaguoja. Opozicijos atstovai užsimena, kad 5 metus didžiulei valstybinei bendrovei vadovavęs M. Bartuška gali petenduoti į solidžią dešimtis tūkstančių eurų siekiančią išeitinę kompensaciją.
„Jis gali prašyti iki 10 vidutinių darbo užmokesčių kompensacijos bei metus kompensacijos, kad nedirbtų konkurencingoje įmonėje. Tokiu atveju kelčiau tokias sąlygas. Jei jis gauna apie 10–11 tūkst. atlyginimo, galėtų prašyti už tuos metus“, – aiškina Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
„Man jaučiasi, kad Bartuška dar pamatysime valstybės įmonių vadovų struktūrose. Gal ne geležinkelių, kitose. Taip tyliai išeiti jaučiant, kad tu nekaltas už situaciją susiklosčiusią, yra be galo sunku. Gali būti, kad kompensacija už ramų išėjimą yra didesnė nei 1–3 atlyginimai išeitiniai“, – sako Seimo narys Gintautas Paluckas.
„Lietuvos geležinkeliams“ paskelbus, kad M. Bartuška pareigas paliks ne iš karto, o po tam tikro laiko. Kiek tas laikas truks, valdyba taip pat įnirtingai slepia nuo visuomenės. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė abejoja, ar pasitraukęs iš Lietuvos geležinkelių, M. Bartuška galėtų likti „Klaipėdos naftos“ valdyboje, kurioje jis kas mėnesį gauna beveik po pusantro tūkst eurų į rankas.
Opozicijos atstovai kalba, kad šis Baltarusijos trąšų skandalas parodė, jog nepriklausomomis vadinamos valstybinių įmonių valdybos iš tiesų yra valdomos įmonių pagrindinių akcininkių ministerijų, nors pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ valdyba irgi gali džiaugtis pakankamai solidžiais atlyginimais. Pirmininkas Šliužas gauna metinį 25 tūkst. eurų atlygį, kas į rankas sudaro 15 125 eurai, o nariai 12 000–19 000 eurų į rankas.
