„(Apie konkrečią EK pagalbą) dar sunku kalbėti, preliminarūs, pirminiai pokalbiais su EK, ieškant galimybių, kaip EK galėtų prisidėti prie laivo išpirkimo, vyksta. Priemonės gali būti tiesioginė injekcija ar subsidija, ar finansinių instrumentų pagalba, paskola, konsultavimas. (...) Šiandien faktas, kad SGD terminalas užtikrina tiekimo saugumą visam regionui, todėl siekiant išlaikyti tą naudą ir didinti konkurencingumą galėtų būti ir tiesioginė EK pagalba“, - penktadienį žurnalistams sakė M.Bartuška.
„Išpirkimo klausimas mums yra aktualus, ieškome finansinio sprendimo, tęsiame paskolų pirkimą, deramės su bankais. Matome galimybę, kad būtų galima rasti koncepciją su bankais, kuri užtikrintų tą refinansavimą ir kurio rezultate tikimasi sumažinti išlaikymo sąnaudas 15-20 metų išdėstant jas per ilgesnį laikotarpį“, - pridūrė „Klaipėdos naftos“ vadovas.
Jo, teigimu, kalbama apie SGD laivo „Independence“ išpirkima po to, kai baigsis nuomos sutartis, nes Norvegijos „Hoegh“ nesutinka laivo parduoti anksčiau laiko.
„Hoegh“ sutikimo išpirkti laivą anksčiau laiko neturime. Pagal kontraktą turime galimybę išpirkti po 10 metų, bet šiandien priėmus įsipareigojimą pirkti po 10 metų, būtų galima išlyginti sąnaudas“, - sakė M.Bartuška.
Pasak jo, sprendimą išpirkti SGD laivą turėtų priimti Vyriausybė, o 300 mln. eurų vertės paskolos, kurios lėšos būtų skirtos SGD laivo nuomai ir išpirkimui, konkursą „Klaipėdos nafta“ tikisi baigti šiais metais.
Pasak Manto Bartuškos, neįvardijami tiekėjai šiuo metu atlieka auditus SGD terminale, o dujas galėtų tiekti Estijos ar Latvijos importuotojams.
„Suinteresuotumas didinti terminalo pajėgumą yra jaučiamas, ieškomos galimybės papildomam kiekiui. Latvijos galimybės priklausys nuo jų reguliavimo pakeitimo. Reikia suprasti, kad iki spalio mėnesio terminale suplanuoti 12 krovinių ir pagal procedūras papildomi kiekiai yra galimi, bet yra sudėtingiau perorganizuoti grafiką. Tai yra numatoma, galimybės yra, bet sudėtinga, nes planavimas vyksta metams į priekį. Šiuo metu yra 2-3 pasaulinio lygio žaidėjai, kurie atlieka auditus terminale, atlieka pasirengiamuosius darbus ir jei būtų galimybė šalia „Statoil“ galėtų atsirasti kiti žaidėjai“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė M.Bartuška.
Jis teigė negalintis įvardinti konkrečių bendrovių, tačiau pažymėjo, kad tai yra pasaulinio lygio rinkos dalyviai.
„Tiekėjai turi laivyną, jie atlieka auditą, stebi ar terminalas yra saugus, ar suderinami technologiniai įrenginiai tarp dujovežių ir mūsų terminalo, draudimo klausimai, kad jei būtų poreikis, procedūriniai dalykai būtų aiškūs (...) Ilgalaikėje perspektyvoje realu tikėtis, kad bus skirtingi tiekėjai“, - kalbėjo M.Bartuška.
Pasak jo, papildomi SGD kroviniai galėtų būti skirti Latvijos ir Estijos klientams.
„Konkurencija SGD rinkoje sukuria sąlygas, kad SGD kaina mažėja ir įvyko taip, kad SGD kainos pusmečiui į priekį yra pigesnės nei vamzdžiu tiekiamos („Gazprom“ - BNS) dujos“, - sakė „Klaipėdos naftos“ vadovas.
Kol kas per Klaipėdos SGD terminalą į Lietuvą tiekiamos tik Norvegijos „Statoil“ dujas, kurias įveža „Lietuvos energijos“ grupei priklausančios dujų prekybos bendrovės „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT), taip pat „Achemos grupei“ priklausanti Jonavos trąšų gamintoja „Achema“.
170 tūkst. kubų SGD talpos laivą-saugyklą „Independence“ „Klaipėdos nafta“ nuomojasi nuo 2014 metų pabaigos iki 2024-ųjų gruodžio. Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su Norvegijos „Hoegh LNG“ už laivo nuomą per dieną mokama 189 tūkst. JAV dolerių (apie 168,55 tūkst. eurų), per metus - 68,9 mln. dolerių (61,446 mln. eurų), o per 10 metų - 689 mln. dolerių (apie 614,465 mln. eurų).
Sutartyje numatyta, kad laivas galės būtų išpirktas po 10 metų nuo jo atplaukimo į Klaipėdą - 2024 metų pabaigoje. Pernai Lietuva jau kreipėsi į „Hoegh LNG“ dėl laivo išpirkimo anksčiau nei po 10 metų, tačiau Norvegijos bendrovės atsakymas tuomet buvo neigiamas. Kokia laivo išpirkimo kaina, oficialiai neskelbiama.
