„Jei prisiminsime 2008-uosius, tai dešiniųjų koalicija galėjo sudaryti Vyriausybę tik todėl, kad buvo pramoginių politikų, tokių, kaip Arūnas Valinskas su savo draugais. Būtent jų apsisprendimas dalyvauti dešiniųjų koalicijoje lėmė, jog konservatoriai ir Andrius Kubilius buvo joje.
Dabar, kai populistinių partijų nebėra ir, atrodo, per naujus rinkimus jų nebus arba jos bus nestiprios, iš tiesų dešiniesiems iškyla rimta problema: jie neturi partnerių. Konservatoriai ir liberalai šią situaciją supranta, ir tai yra jiems didžiausias iššūkis“, – portalui LRT.lt teigė žurnalistas Virginijus Savukynas.
Pasak politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos, nepaisant to, ar bus nauja politinė jėga, ar ne, konservatorių ir liberalų atėjimas į valdžią yra labai komplikuotas.
„Kairieji turėtų padaryti kažką blogo arba turėtų įvykti krizė. Tuomet žmonių mąstymas keičiasi, jie tampa nervingi ir gali atsirasti nauja jėga, o dalies žmonių įpročiai – pasikeisti. Bet jei viskas vyks taip, kaip vyko dvejus metus, kai BVP po truputį augo, manau, jokių pokyčių neturėtų įvykti, nors, žinoma, neaišku, kas bus rytoj ar poryt“, – svarsto R. Valatka.
Kaip teigia politikos apžvalgininkas V. Savukynas, jei dešinieji nori sudaryti kitą valdančiąją daugumą, jie 2016-ųjų Seimo rinkimuose turi laimėti triuškinamai.
„Arba jiems reikalingas trečias partneris, bet [...] dabar to partnerio nematyti. Be to, yra pakeista teisinė bazė, todėl naujiems dariniams susirasti finansavimą yra ypač sudėtinga: kol nepatenki į Seimą, negali turėti valstybės finansavimo. Todėl, manau, stiprių naujų partijų judėjimo nebus, nebent išties įvyktų kažkoks sukrečiantis įvykis“, – portalui LRT.lt komentavo V. Savukynas.
M. Adomėnas: dešiniųjų elektoratas nuolat nukraujuoja
Kaip pripažino M. Adomėnas, strateginių klausimų dėl būsimų Seimo rinkimų dar niekas nekelia, mat visi labiau rūpinasi kitąmet vyksiančiais savivaldybių tarybų rinkimais. „Bet iš tiesų reikia pripažinti, kad dešiniosios jėgos nestiprėja reitinguose taip, kaip norėtųsi“, – sako politikas.
R. Valatkos manymu, konservatoriai, norėdami auginti savo elektoratą, turi modernėti. „Konservatoriai turi tapti konservatoriais. Kol kas jie yra tautininkai su XX a. III dešimtmečio davatkinio klerikalizmo priemaišomis. Priešingu atveju bus labai sunku ką nors pakeisti, nes nežinau, ką gali pritraukti kova su „w“. Net tarpukario tautininkai buvo daug modernesni už dabartinius A. Kubiliaus konservatorius. Tai siaubinga išvada, bet ji – arti tiesos“, – apibendrina politikos apžvalgininkas.
M. Adomėnas pripažįsta, kad dešiniųjų elektoratas nuolat nukraujuoja. „Bijau, kad rinkiminis potencialas šiek tiek išsemtas, elektoratas emigruoja. Iš tiesų poreikis ryžtingiems sprendimams bręsta, tik aš anaiptol nesu tikras, kad, atsisakydama konservatyvių nuostatų, TS-LKD kažkaip padidintų savo elektoratą. Arba, jei padidintų, tai – kitų prarandamų rinkėjų sąskaita. TS-LKD prarastų savo tapatybę, skirtumą nuo Liberalų sąjūdžio. Turbūt tai nėra tas kelias“, – tęsia M. Adomėnas.
Kaip teigia parlamentaras, likus metams iki rinkimų paprastai iškyla naujos politinės jėgos, todėl 2015-ųjų rudenį konservatoriams esą reikės akylai stebėti potencialius koalicijos partnerius. „Dar nebuvo rinkimų šiame tūkstantmetyje, kad nauja jėga nebūtų atsiradusi. Darbo partija iškilo prieš 2004 m. rinkimus, A. Valinsko – prieš 2008 m., Drąsos kelio – prieš 2012-ųjų. Reikės dairytis, ar nekyla naujas kandidatas. Jei pasiseks, gal tai bus potencialus koalicijos parneris konservatoriams ir liberalams“, – portalui LRT.lt kalbėjo M. Adomėnas.
