Paskatinta kampanijos „Detoksikacija“, atskleidusios ryšį tarp tekstilės gamybos ir vandens užterštumo, organizacija „Greenpeace International“ pradėjo tyrimą, į kurį įtraukė 20 pasaulyje žinomų drabužių prekių ženklų, tokių kaip „Armani“, „Levi‘s“ ar „Zara“. Ir nustatė dar daugiau žalingų chemikalų, naudojamų produktų gamybai.
Organizacijos nariai ištyrė 141 vienetą drabužių iš 29 šalių visame pasaulyje. „Greenpeace Internetional“ atstovai įsigijo įvairių drabužių vyrams, moterims ir vaikams. Kaip rodo etikečių analizė, jie buvo pagaminti 18 skirtingų šalių, tačiau 25 produktai tokios informacijos neturėjo.
Drabužiai buvo tiriami Ekseterio universiteto „Greenpeace“ tyrimų laboratorijoje, esančioje Didžiojoje Britanijoje. Tarp rastų chemikalų buvo nustatyti dideli kiekiai toksinių ftalatų (jie žinomi kaip kenksmingi reprodukcinei sistemai, ES yra labai susirūpinusi dėl šių chemikalų naudojimo) bei vėžį sukeliančių aminų. Didžiojoje dalyje (89) audinių buvo rasta nonilfenoletoksilato (žinomas trumpiniu NPE, buvo uždraustas naudoti pramonėje 20 metų, skaidydamasis tampa toksiškas ir kaupiasi organizme), bei kitų galimai žalingų pramoninių chemikalų. Anot organizacijos, toks chemikalų ir azoto dažų, sukeliančių vėžį, naudojimas drabužių pramonėje yra nepriimtinas.
Visų į tyrimą įtrauktų prekių ženklų produktuose buvo rasta minėtojo NPE. Didžiausia jo koncentracija aptikta „Mango“, „Levi‘s“, „Calvin Klein“, „Zara“, „Jack & Jones” bei „Marks & Spencer“ drabužiuose. Daugiausia cheminių pėdsakų rasta „Only“ produktuose (100 proc.), kiek mažiau – „Calvin Klein“ (88 proc.), „Vero Moda“ (80 proc.), GAP (78 proc.).
Pagaminama daugiau
Anot „Greenpeace International“ ataskaitos, į tyrimą buvo įtraukta vadinamosios „greitosios mados“ prekių ženklų, kurie reaguodami į klientų poreikius kuo greičiau pristatyti naujausias mados tendencijas atspindinčius drabužius parduotuvėse. Tai įmanoma tik spaudžiant tiekėjus dėl griežtų terminų, o tai lemia jų neatsakingumą.
Per metus pasaulyje pagaminama apie 80 mlrd. drabužių, kurių vienam gyventojui tenka 11. Išaugę pagaminamų, parduodamų ir išmetamų drabužių kiekiai didina žmonių bei aplinkos mokamą kainą už drabužius.
Organizacija ragina kompanijas prisijungti prie vykdomos programos „Detoksikacija“ ir nebenaudoti toksiškų chemikalų drabužių gamyboje. Tokius ketinimus jau pareiškė „Puma”, „Nike“, „Adidas“, taip pat „H&M“ bei „Marks & Spencer“. „Greenpeace International“ atstovai kitas kompanijas, tarp kurių yra ir „Zara“, „Calvin Klein“, „Tommy Hilfiger“, „Mango“, GAP vadina piktadarėmis, nes jos toksinių chemikalų gamyboje atsisakyti kol kas nerodo jokio noro.
Svarbu - pelnas
Nuo 1990-ųjų prekių ženklai ieškojo būdų padidinti savo pelningumą ir paskatinti vartotojus pirkti drabužius dažniau ir daugiau. Susidūrę su konkurencija, kai rinkoje pasirodė tokie žemų kainų prekybos centrai kaip „Walmart“, jie turėjo savo gamybą perkelti į pietinę pasaulio dalį.
Tokie prekių ženklai kaip „Zara“, „H&M“, GAP ar „Benetton“ susikoncentravo ties mados ciklų pagreitinimu, pristatydami pirkėjams kolekcijas ir sezono viduryje, todėl dabar įprasta per metus turėti 6-8 kolekcijas, vietoje buvusių 2-4. Šią tradiciją išlaikė tik aukštosios mados prekių ženklai.
Gamyba, dar kitaip vadinama „gamyba pačiu laiku“, naujomis technologijų sistemomis sieja visas tiekimo grandinės dalis, kad būtų sutrumpinamas drabužiui pagaminti reikalingas laikas. Pavyzdžiui, „Zara“ gali sukurti drabužių komplektą per 7-30 dienų, o dar per penkias pristatyti juos į parduotuves.
Kasmet auga ir drabužių skaičius, kurį įsigyja žmogus. Didžiojoje Britanijoje 1980-aisiais žmonės darbužių pirkdavo keturiskart mažiau.
