Būtent alkoholis jiems leisdavo lengvai susirasti naujų aukų. Nepaisant to, kad šią porą pažinoję asmenys pažymi jų „keistumą“, tačiau dauguma taip pat pripažįsta, jog „ir pagalvoti nebūtume galėję, jog jie – kanibalai“.
„Jau galėjau būti lavonu“
Šiurpius poros kėslus galinčią patvirtinti istoriją papasakojo vienas iš jų buvusių draugų, anksčiau juos įvairiems ūkio darbams įdarbindavęs pensininkas Sergejus Labincevas. Vyro pasakojimu, vieno iš pasisėdėjimų kartu metu Bakšejevai bandė jį užmušti.
„Šiandien visą naktį man sapnavosi, kad iš manęs daro konservus. Prieš pusantro mėnesio aš paprasčiausiai pabėgau nuo mirties. Mane galėjo suvalgyti, ir aš jau seniai būčiau lavonu, jeigu ne mano geras fizinis pasirengimas. Aš juk tuos žmones seniai pažinojau ir nuolat jiems padėdavau“, – pasakojo buvęs karininkas Sergejus Labincevas, kuris leidiniui „Argumenty i fakty“ pripažino, kad vis dar negali atsigauti po sužinotos naujienos apie „Krasnodaro kanibalus“. Juk jis ne tik asmeniškai pažinojo įtariamus žmogžudžius, tačiau ir daug kartų buvo įsileidęs juos į savo būstą. Būtent ten ir įvyko incidentas, kurio rimtumą vyras suvokė tik dabar.
Pasak pensininko, pastaruoju metu sutuoktiniai visai „nusirito“, „tapo valkatomis“. Prieš pusantro mėnesio jie kaip tik pas vyriškį atėjo skolintis 5 tūkst. rublių. S. Labincevas pasakė, kad pinigų neturi, tačiau pakvietė šeimyninę porą „prie stalo“. Pasak pensininko, besėdint užstalėje kanibalų pora pradėjo „lygioje vietoje“ ieškoti konflikto.
„Dmitrijus kažkodėl pradėjo kalbėti, kad pavydi man savo žmonos, nors tam išvis priežasčių nebuvo, – prisimena Sergejus. – Jis netikėtai pačiupo taburetę ir pabandė man smogti iš galo. Tačiau aš sugebėjau išsisukti, nes tarnavau kariuomenėje ir žinau kai kuriuos veiksmus. Po to Natalija taip pat šoko ant manęs, tačiau ir jai nieko nepavyko. Aš iškviečiau taksi, įsodinau juos į mašiną ir daugiau nebemačiau. O dabar, po visų naujienų, suprantu, kad tai tebuvo pretekstas, pavydo imitacija. Jie norėjo paprasčiausiai mane užmušti“.
Oficialiai – viena žmogžudystė
Kol kas tyrimas oficialiai pripažino vieną žmogžudystės atvejį. Tyrėjų duomenimis, 2017-ųjų rugsėjo 8 dieną trisdešimtmetis Dmitrijus ir jo 42-jų žmona Natalija susipažino su moterimi, su kuria tą pačią dieną kartu girtavo apleistoje laukymėje netoli namų. Tačiau pasisėdėjimo metu kilo konfliktas, kurio metu Dmitrijus nužudė sugėrovę, o vėliau ir sukapojo jos kūną.
Dalį aukos likučių vyras paliko toje pačioje vietoje, o likusias žmogaus dalis jis pasiėmė su savimi, vėliau jau tyrėjai jas aptiko išslapstytas visame name. Maža to, pareigūnai aptiko nenustatytos kilmės mėsos sutuoktinių namų šaldytuve. Rusijos žiniasklaidoje teigiama, kad Natalija Bakšejeva apklausos metu prisipažino ne tik dėl šio, tačiau ir dėl dešimčių kitų dingusių žmonių nužudymo.
Stovėjo ir šypsojosi
Leidinio „mk.ru“ žurnalistė apsilankė bute, kuriame prieš sulaikymą apdailą darė Dmitrijus Bakšejevas. Būtent šiame bute padarytos nuotraukos su aukos plaštaka burnoje pateko pareigūnams į rankas. Pasak žurnalistės, kaimyniniame bute dirbusi apdailininkų brigada, sužinojusi, ką padarė Dmitrijus, pripažino, jog šis jiems pasirodė keistas.
„Mūsų durys į butą buvo atviros, – pasakojo leidiniui vienas iš darbininkų. – Tas vyras atsistojo tarpduryje ir stovėjo tylėdamas. Mes jo klausiam: „Ko tau reikia?“ Jis tylėjo ir šypsojosi. Mes jį pradėjome vyti, galvojom, gal narkomanas koks užklydo į naują namą. Paaiškėjo, kad jis apdailą daro kaimyniniame bute“.
Buto, kuriame Dmitrijus darė remontą, savininkas Igoris pasakojo, kad kviesis iš cerkvės šventiką, kad „blogas dvasias išbaidytų iš namų“, bei pripažino, kad yra visiškai šokiruotas to, ką sužinojo.
Keistas kvapas
Kai kurie porą pažinoję asmenys, įskaitant ir jau minėta S. Labincevą, pažymėjo, kad nuo Dmitrijaus kartais sklisdavo kažkoks labai aitrus ir nemalonus kvapas. Jis taip pat dabar prisiminė, kad tuomet įtariamasis maniakas su savimi turėjo kažkokį krepšį.
Atkreipęs į tai ilgus metus sesele dirbusios Natalijos dėmesį, vyriškis sulaukė patikinimo, jog tai yra jos vyrą kamuojančios ligos – cukrinio diabeto – požymis.
Keturiskart teistas
Abiejų įtariamųjų kanibalų gyvenimo likimai pasižymi nuopuoliais bei girtavimu, nors visi jų pažįstami akcentuoja tai, kad šioje poroje labiau girtavo bei triukšmavo Natalija, o ne „tylus Dmitrijus“.
Natalija buvo ištekėjusi triskart. Pirmoji santuoka žlugo, vyras pasiėmė sūnų ir išsiskyrė būtent dėl jos polinkio į alkoholį. Apie antrąją jos santuoką kalbama nedaug, yra žinoma tiek, kad antrasis vyras buvo karininkas. Tikėtina, kad jie susipažino darbe, nes moteris ilgus metus dirbo karinėje aukštojoje mokykloje vyr. sesele. Beje, iš darbo ją taip pat ne sykį buvo atleidę dėl girtavimo. Artimieji teigia, kad į alkoholio liūną galutinai Natalija įkrito jau po antrojo vyro mirties. Tuomet jos gyvenime atsirado ir Dmitrijus.
Dmitrijus Bakšejevas 2,5 metukų buvo įvaikintas ilgai vaikų negalėjusios susilaukti statybininkų poros. Pasak jo antrosios įmotės – gimė jis „narkomanų su stažu šeimoje“. Įmotė, kuri ir nusprendė įsivaikinti berniuką, mirė kai jis buvo paauglys nuo vėžio. Skelbiama, kad jis jau tuomet buvo „velnių priėdęs“. Antrą sykį vedęs įtėvis papasakojo Dmitrijui apie įvaikinimą ir nusprendė gyventi atskirai. Būsimą kanibalą dažnai tekdavo gelbėti nuo teisėsaugos. Jo antroji įmotė pažymi, kad tėvas jam niekuomet neatsisakydavo padėti, mokėjo už advokato paslaugas, pirko drabužius ir reikalingus daiktus. Pasak jos, Dmitrijus teistas dėl įvairių vagysčių buvo keturis kartus.
Galėjo tiekti mėsą maitinimo įstaigoms
Žiniasklaida taip pat kelia versiją apie tai, kad žmogaus mėsą nusikaltėliai galėjo bandyti „tiekti“ maitinimo įstaigoms. Yra nustatytas mažiausiai vienas atvejis, kuomet Natalija bandė įsidarbinti virėja vietos valgykloje.
Vitalijus Jakubenko, kavinės Krasnodare savininkas, prisiminė, kad ši pora buvo atėjusi pas jį 2010-aisiais. Tuomet Natalija bandė gauti virėjos darbą, melavo jam apie „pakankamą darbo patirtį“, nors visą gyvenimą dirbo sesele ir parankinius darbus. Anot Vitalijaus, darbo pokalbio metu ji atrodė įsitempusi ir pabrėžtinai dalykiška, o už durų jos laukė Dmitrijus, kuris kavinės savininkui pasitikėjimo nesukėlė ir priminė M. Bulgakovo knygos „Šuns širdis“ veikėją Šarikovą.
Kavinės savininkas neabejoja, kad pora turėjo galimybę platinti mėsą miesto maitinimo įstaigose, kurios „labai neatsakingai žiūri į produkcijos pirkimą ir stengiasi viską daryti kuo pigiau, neatsižvelgiant į maisto kokybę“.
