Konektikuto valstijoje gyvenančiai motinai įgriso nuolatiniai bendraamžių kabinėjimaisi prie jos sūnaus. Juo labiau, kai jos sūnus Michaelis į pasaulį atėjo toks silpnas ir gležnas.
MaryAnn neiškentė ir savo širdį išliejo socialinio tinklo „Facebook“ žinutėje:
„Michaelis gimė 26-ąją nėštumo savaitę. Tai trimis mėnesiais per anksti. Tuos trejetą mėnesių jis gyveno kova už gyvenimą. Įvairios procedūros, kraujo perpylimas ir t. t. Jis išgyveno siųstus likimo išbandymus: ligas ir kitus sveikatos sutrikimus. Tačiau po trijų mėnesių jį paliko mama. Aš nesu biologinė jo motina.
Augdamas jis sunkiai vystėsi ir vaikščiojo, o kalbėti pradėjo, kai jam buvo treji. Tačiau jis nuo pat mažų dienų mokėjo mylėti.
Jo šypsena – yra pats geriausias dalykas gyvenime. Pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kurio jis nemėgtų, įskaitant ir tuos, kurie jį skriaudžia. Jo ankstyvos gyvenimo traumos persivystė į psichinius sutrikimus, dėl kurių yra dažnai šaipomasi. Tačiau jis nuoširdžiai jiems atleidžia ir pamiršta. Jo kūne nėra nė kruopelytės pagiežos ar pykčio.
Norėčiau būti panašesnė į jį.
Jūs šaipotės iš jo dantų breketų ir kaip keistai jis valgo. Tačiau tai tik vienas iš žingsnių jo gyvenime tobulėjimo link, kad baigtųsi aplinkinių patyčios.
Spardyti jo kėdę, vadinti jį kvailiu ar baidykle nėra tas kelias. Jūs galite jo nemėgti, tačiau gerbti privalote. Jis kovotojas.
Tai tik maža dalelė jo istorijos. Dalinkitės, mokykite ir aukite. Tačiau svarbiausia, gerbkite tuos, kurie aplink jus, nes niekada negalite žinoti, ką tiems žmonėms teko iškęsti.“
