Mama papasakojo apie košmarą, kurį patyrė stebėdama, kaip jos 12-metė dukra po veipinimo guli ligoninėje ištikta dirbtinės komos.
Mary Griffin iš Belfasto papasakojo, kaip jos dukra Sara buvo skubiai nugabenta į ligoninę po to, kai jai pasidarė sunku kvėpuoti, o paskui paaiškėjo, kad jos vienas plautis buvo smarkiai pažeistas, o kitas buvo paveiktas astmos.
„Buvo sekmadienio vakaras, Sara ruošėsi miegoti ir pasakė, kad blogai jaučiasi. Ji pradėjo kosėti, bet kadangi Sara serga astma, mes manėme, jog tai dėl permainingo oro, nes tai ir anksčiau Sarai sukeldavo astmos priepuolius, – pasakojo Mary. – Jos kosulys niekuo neišsiskyrė nuo kitų kartų, tad ji visą sekmadienio naktį iki pirmadienio ryto naudojo inhaliatorių ir nebulizatorių.“
Papasakojo, ką padarė veipinimas
„Tą rytą vedžiau kitus du vaikus į mokyklą, kai Sara paskambino ir pasakė: „Grįžk, mama, aš blogai jaučiuosi, man baisu“, – tęsė Mary. – Grįžau namo, vėl daviau Sarai jos inhaliatorių ir nebulizatorių, ir atrodė, kad ji nurimo. Po kurio laiko trumpam užsukau į parduotuvę ir Sara vėl paskambino, šį kartą sunkiai dusdama teištarė „Man reikia gydytojo arba važiuoti į ligoninę“.
Saros tėtis iš karto nuvežė ją į Karališkąją Viktorijos ligoninę. Slaugytoja atliko Saros gyvybinių funkcijų tyrimus – mergaitės deguonies įsisavinimo kiekis buvo labai mažas. Tada jis paskambino žmonai ir pasakė, kad Sara yra ypatingai sunkių ligonių priimamajame.
Veipinimo žala
Kai Mary nuvyko į ligoninę, Sara buvo paniškai išsigandusi. Jai buvo prijungtas deguonis, ji taip pat buvo prijungta prie įvairiausių aparatų. Mergaitės būklė sparčiai blogėjo ir gydytojai skubėjo ją perkelti į intensyviosios terapijos skyrių, rašo mirror.co.uk.
„Jai buvo labai sunku – gydytojas man parodė Saros plaučių rentgeno nuotrauką ir paaiškino, kad vienas plautis buvo smarkiai pažeistas, o kitas buvo stipriai apkrautas ir sunkino jos astmą, – pasakojo Mary. – Sarai taip pat buvo nustatyta infekcija, todėl visa tai labai greitai ir stipriai paveikė jos organizmą.“
Kai Saros mama nuvyko į intensyviosios terapijos skyrių, medikų komandai po keturių valandų pastangų mergaitei padėti teko ją panardinti į dirbtinę komą. Visur buvo mėgintuvėliai, laidai ir aparatai – motinai buvo skaudu matyti dukrą tokioje būklėje.
„Kaip mama, jaučiausi tokia bejėgė – tai buvo tikras košmaras, – sakė mergaitės mama. – Sara turi vyresnį brolį ir du jaunesnius brolius ir seseris, todėl bandyti jiems paaiškinti, kas vyksta, buvo siaubinga. Jie klausinėjo, ar ji mirs, o aš sakiau: „Žinoma, kad ne“, bet mintyse bijojau, kad tai reali tikimybė.
Turėjau stengtis dėl jų susilaikyti, bet buvau be proto sunerimusi. Niekada nepagalvojau, kad mums gali nutikti kas nors panašaus.“
