Kai grupės vadovė pasakė, kad Maltoje nėra elgetų ir vargetų, buvo sunku patikėti. Tačiau per savaitę kelionių ir klajonių po archipelago salas taip ir nepamačiau nė vieno žmogaus, prašančio išmaldos.
Malta - viena saugiausių Europos Sąjungos šalių. Tai Viduržemio jūros valstybė, esanti pusiaukelėje tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos pakrantės. Per septynias ten praleistas atostogų dienas susidariau įspūdį, kad Malta - ramybės ir skaidrios nuotaikos archipelagas. Iš tiesų, kai prabudęs matai smaragdo atspalvių jūrą, išskėstalapes palmes, fantasmagoriškas uolas, peizažą apšviečiančią kaitrią saulę, tiesiog negali būti piktas ar blogai nusiteikęs.
Lyg kitoje planetoje.
Gozo sala (Scanpix)
Malta turi šiek tiek daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų. Didžiausioje archipelagui priklausančioje Gozo saloje jų - per 30 tūkst., šalia esančioje Komino saloje - vos... 3. Dar viešbutis, į kurį vasaromis plūsta turistai. Ir policijos nuovada. Tuo metu, kai nuplaukėme apsidairyti po Komino salą, matėme porą šimtų tokių smalsuolių kaip mes. Turbūt tam nuovada ir reikalinga, kad svečius ir tą trejetą vietinių sužiūrėtų.
Bet kurioje vietoje, kur mažiau ar visai nėra pastatų, uolėtas ir korėtas Maltos paviršius primena ne Žemę, o kokį Mėnulį ar Marsą. Tarp akmenų - lietuviams egzotiški augalai, po kuriuos laksto driežiukai. Jūros vanduo labai skaidrus, turkio ir smaragdo atspalvių, matyti tamsiai mėlynų ar žalių lopų nuo vandens augalų. Grotos, povandeniniai urvai, koralų raizgalynai - mėgstančiųjų nardyti rojus.
Triukšmas iki paryčių
Viduržemio jūra apipinta legendomis, viena jų - apie kūdikius. Maltos mažyliai, kaip ir viso pasaulio vaikai, klausinėdavo, iš kur jie atsiradę. Suaugusieji pasakodavo, neva vaikai dėžutėse į salą atgabenami iš svetur. Todėl mažieji maltiečiai, būdavo, eidavo prie jūros, atsisėdavo ant kranto ir laukdavo broliuko ar sesutės.
Dabartiniai salos vaikai tokiomis pasakomis nebetiki ir apskritai yra akcelerantai. Maltos paaugliai konservatyvesniam lietuviui atrodo net šokiruojantys. Dieną jie - tvarkingi uniformuoti moksleiviai, lankantys valstybines, Bažnyčios ar privačias mokyklas, o savaitgalio vakarais virsta triukšminga minia, kuri audringai linksminasi Maltos pramogų centruose St. Julians, Paceville ar Sliema. Pietietiškos išvaizdos merginos, ryškiai pasidažiusios ir drąsiai apsinuoginusios, traukia iš diskotekos prie klubo ar baro. Tuose miesteliuose yra ką veikti ir vyresnio amžiaus žmonėms. Jų daug būna kavinėse ir alinėse, kur dainuojama karaokė. Užėjusi į „Scotish Pub“ pamačiau puikiai pasaulinius hitus dainuojančius vietos vyrus. Susipažinau su dviem vidutinio amžiaus moterimis. Šios pasakojo, kad gyvena kaime, vidury salos, o penktadieniais su bičiuliais ir kaimynais išsinuomoja nediduką autobusą ir važiuoja pramogauti į kurį nors linksmybių centrą. Naktį tuo pačiu autobusiuku parvyksta namo. Ant alinės durų užrašytas darbo laikas: „Nuo 11 valandos ryto iki vėlumos“. Taip šeimininkai leidžia suprasti, kad uždarys įstaigą tada, kai nebeliks nė vieno lankytojo.
Saviti autobusai
Maltos įdomybė - geltoni autobusai, kuriais galima išmaišyti visą salą. Senieji gerai prižiūrimi, remontuojami ir atrodo taip pat kaip praėjusiame amžiuje. Jei autobuso lauksi stotelėje, jis tiesiog pravažiuos pro šalį. Kad sustotų, reikia pakelti ranką ir mojuoti. Jei nori, kad autobusas sustotų ir išleistų, turi timptelėti virvelę. Skambutis vairuotojui praneša, jog kuris nors iš keleivių nori išlipti.
Naujesni autobusai modernūs, bet irgi geltoni, mažieji - raudoni. Bilietas į vieną pusę kainuoja nuo pusės euro. Vienos dienos bilietas - 3 eurai. Už tiek Maltą galima apkeliauti skersai ir išilgai. Dauguma maršrutų kaip spinduliai skleidžiasi iš Maltos sostinės Valetos iki salos pakraščių. Miestai ir miesteliai neretai susilieję, visur kitur lyg grybų pridygę fermų ir vasarnamių. Negyvenamų vietų praktiškai nėra. Sala nedidelė, bet keliai vingiuoti, nemažai serpantinų. Lietuvio akiai įprastų lygumų nepamatysite.
Buvusioje Didžiosios Britanijos kolonijoje Maltoje eismas vyksta priešinga nei mums įprasta kryptimi. Todėl pirmą kartą atvykę turistai iškart perspėjami: norėdami eiti per gatvę ar kelią, iš pradžių žiūrėkite dešinėn, paskui - kairėn.
Kada maltiečiui šalta
Miestelių gatvių prekyvietėse keista matyti siūlomus šiltus megztinius, kojines ir skaras. Kaip pasakojo grupės vadovė, žiemą Maltoje būna 12-15 laipsnių šilumos. Kadangi namai nešildomi, vietiniams atrodo, kad šalta. Tada jie rengiasi šiltais megztais drabužiais.
Žiemą Maltoje lyja, pučia stiprūs vėjai. Vasarą būna taip karšta ir sausa, kad pavasarį sužaliavusi augmenija pagelsta ir paruduoja. Maltos gyventojams patinka, kai oras įšyla iki 30 laipsnių, o vanduo - iki 27, tada jie su malonumu maudosi. Mes Viduržemio jūroje pliuškenomės, kai vandens temperatūra siekė 18 laipsnių. Buvo nuostabu, tik erzino begalė medūzų. Plaukiodami sunkiai galėjome nuo jų išsisukti. Piktosios vandenės sudilgino taip, kad žymės išliko net grįžus į Lietuvą.
Trumpai * Malta - nedidelė Viduržemio jūros valstybė, esanti pusiaukelėje tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos pakrantės. * Šaliai priklauso septynių salų grupė. Tik trys didžiausios iš jų - Malta, Gozo ir Komino - gyvenamos. Salos neaukštos ir akmenuotos, pakrantės - uolotos. * Bendras šalies plotas - vos 316 kvadratinių kilometrų. Maltos salos ilgis - maždaug 27 kilometrai, plotis - apie 15 kilometrų. * Sostinė ir svarbiausias uostas - Valeta. * Nuo 1800 metų - Didžiosios Britanijos kolonija. Maltos nepriklausomybė paskelbta 1964-aisiais. Nuo 2004 metų šalis - Europos Sąjungos narė. Valiuta - euras. * Valstybinė kalba - maltiečių (priklauso semitų kalbų grupei) ir anglų. * Šalis turi per 400 tūkst. gyventojų, 98 proc. jų - katalikai. * Tradiciniai Maltos valgiai - daržovių, žuvų sriuba, taip pat makaronų ir tešlos gaminiai. Vienas maltiečių virtuvės ypatumų - įdaryti patiekalai. Nacionalinis valgis - triušio troškinys.
Rasa Pakalkienė
