Vilniuje tęsiasi atminimo renginiai, skirti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metams.
9.00 val. ryto prasidės maldinga eisena nuo Geto aukų aikštės iki Aukštųjų Panerių memorialo. Procesija pajudės nuo Subačiaus gatvės, kur po Vilniaus geto sunaikinimo atrinktiems žydams buvo įkurta darbo stovykla, iki Rūdininkų aikštės – buvusių geto vartų. Tai bus apie 4 kilometrų autentiškas kančios kelias, kuriuo žmonės eis melsdamiesi.
Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Aukštųjų Panerių memoriale dalyvaus Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Izraelio vyriausybės oficialus atstovas, Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministras Šalomas Simonas, Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos žydų bendruomenės atstovas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris, kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas OFM, vyriausiasis Lietuvos ir Vilniaus rabinas Chaimas Buršteinas.
Čia bus įžiebta simbolinė menora – Vilniaus mokiniai iš akmenų sudės „Menorą“. Dainuos choras „Anachnu–Kan“ (Izraelis) ir Vilniaus Šalom Aleichemo mokyklos mokiniai.
Penktadienio rytą mokslininkui Zalmanui Reizenui bus atidengta atminimo lenta J. Basanavičiaus g. Mokslininkas ir rašytojas Z. Reizenas buvo Vilniaus žydų dienraščio „Vilner Tog“ vadovas, o jo filologinis darbas „Žydų literatūros ir spaudos žinynas“ ligi šiol mokslo pasaulyje labai vertinamas. Z. Reizenas buvo vienas iš žydų instituto įkūrėjų ir vadovų. Jis ilgus metus buvo ir pasaulinio žydų literatų Pen klubo pirmininkas, aštriai pasisakė prieš Molotovo–Ribentropo paktą. Už tai buvo NKVD areštuotas ir nužudytas.
Vakare Vilniaus rotušėje rengiamas koncertas „Aš visados gyvensiu Viešpaties namuose“.
Teatralizuotas koncertas „Sielų švytėjimas“ rengiamas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre. Koncerto metu bus skaitomi jidiš literatūros klasiko Abromo Suckeverio eilėraščių fragmentai jidiš, lietuvių ir anglų kalbomis. Vakaro metu skambės religinė, pasaulietinė, buitinė klezmerių muzika.
Kaune, IX forto memoriale, rengiama holokausto aukų pagerbimo ceremonija. Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras atliks Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) „Requiem“.
Po ceremonijos rengiama „Gyvybės žygio“ eisena. Krikščionys iš Vokietijos, kurie asmeniškai pripažino savo šeimų kaltę dėl masinių Europos žydų žudynių Antrojo pasaulinio karo metais ir atgailavo dėl to, eisenoje su lietuviais bei holokaustą išgyvenusiais žydais ir jų vaikais iš įvairių šalių atžygiuos iki Kauno Rotušės aikštės. 6 kilometrų eisenoje, kurioje bus aplankytas ir buvęs Kauno getas, simboliškai iš masinių žudynių vietos bus atneštas žydų tautos gyvenimas į Kauno miestą.
Šeštadienį Vokietijos krikščionys iš Kauno išvyks į Vilnių, Panevėžį, Plungę ir Klaipėdą, kur įvyks pasiruošimo pamaldos, o sekmadienį – „Gyvybės žygiai“ kiekviename iš šių miestų.
Pasak renginio organizatorius, Tarptautinės krikščionių ambasados Jeruzalėje Lietuvos skyriaus vadovo Michelio Maso (Michael Maass), šiuo renginiu drauge su Vokietijos krikščionimis siekiama pagerbti žuvusiuosius ir nuoširdžiai atsiprašyti kiekvieno, kuris išgyveno šiuos baisius įvykius, bei nukentėjusiųjų giminių.
Specialiai į „Gyvybės žygį“ Lietuvoje iš JAV atvyksta ir populiarus krikščioniškos muzikos atlikėjas Tedas Pyrsas (Ted Pearce), kurio atliekama daina „The Forgotten People“ („Užmiršti žmonės“) primena pasauliui didelę tragediją, nes prieš 70 metų buvo žiauriai išžudyta daugiau kaip 6 milijonai žydų tautybės žmonių. T. Pyrso koncertai įtraukti į „Gyvybės žygio“ programą ir įvyks rugsėjo 23 dieną Kaune bei rugsėjo 25 dieną Vilniuje.
„Gyvybės žygis“ (March of Life) 2007 metais prasidėjo Vokietijoje. Tokie renginiai daugelyje šalių sutaikė krikščionis ir žydus.
Šiemet sukanka 70 metų nuo tragiškų įvykių Lietuvoje, kai su nacių okupacijos pradžia prasidėjo ir masinis Lietuvos žydų bendruomenės naikinimas. 1941 m. rugsėjo 23 d. buvo likviduotas Vilniaus getas, dalis jo gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose, kita dalis kalinių išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas.
2011–ieji Seimo yra paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.
