Po nesėkmės atsitiesusi „Crvena Zvezda“ sezoną pradėjo įspūdingai – Eurolygos sezono atidarymo mače Vilerbano ASVEL nugalėti 94:73, Adrijos lygoje net 94:51 sutriuškinta Liublianos „Cedevita Olimpija“.
Prieš rungtynes situaciją tiek savo, tiek varžovų stovykloje apžvelgė „Žalgirio“ strategas Kazys Maksvytis.
„Atvažiuoja stipri komanda, vadovai deklaruoja tikslus patekti į finalo ketvertą ir darė veiksmus šią vasarą, prisipirko žaidėjų, surinko nemažą biudžetą. Bus smagu pasivaržyti su jais.
Iš kitos pusės, pirmos rungtynės namų arenoje, kažkiek ir mums prisideda spaudimo nuo savų žiūrovų, dėl pergalės. Tikiuosi, kad su tuo spaudimu susitvarkysime ir kovosime dėl pergalės. Kas liečia „Crvena Zvezda“, jie turi ir garsių vardų, ypatingai tokių, kurie atlaisvina jų puolimą – Shabazzas Napieras, Milošas Teodosičius, tas pats Marko Simonovičius iš Juodkalnijos rinktinės ir iš NBA grįžęs, Rokas Giedraitis, pažįstamas veidas. Fiziška, aukšta ir rezultatyvi komanda“, – teigė treneris.
– „Crvena Zvezda“ tarpsezoniu pasikeitė iš esmės, ar sezono starte jaučiasi, kad jie dar lipdosi kaip kolektyvas?
– Visų pirma, jie turėjo 16 žaidėjų, jei Nemanja Bjelica atkrito, tai liko 15. Turi gana nemažą žaidėjų pasirinkimą. Iš vienos pusės tai padeda, iš kitos – trukdo, kas liečia susižaidimą. Net dabar nežinome, kurie 12 žaidėjų žais prieš mus, tad čia skautams yra papildomas galvos skausmas. Turi didelę, gilią sudėtį, patyrusių žaidėjų, kaip ir kiekviena Serbijos komanda yra fiziška, aukšta. Turi daug ginklų.
– Duško Ivanovičius įprastai yra griežtas, gynybinis treneris, bet šiemet jo komanda nevengia improvizuoti ir yra puolimo komanda. Toks braižas nestebina?
– Dar tik sezono pradžia, manau, kad kalbant apie žaidėjus, matau daugiau puolimo tipo žaidėjų. Yra, be abejo, ir gynybos specialistų, tas pats Branko Lazičius, kurio nesimato statistikos protokoluose. Turi įvairią sudėtį, tą patį Nemanją Nedovičių nereikia užmiršti, aštrus žaidėjas, Yago Dos Santosas, kuris kartais balansuoja ant dvyliktuko ribos, bet yra labai aštrus, labai įdomus žaidėjas. Turi gilią sudėtį ir nėra lengva prieš juos ruoštis.
– Shabazzas Napieras įsitvirtino kaip vienas elitinių Eurolygos gynėjų. Nėra apmaudu, kad pernai nesurizikavote jo pasikviesti?
– Tai jau yra praeitis. Taip, jis buvo tarp mūsų kandidatų, bet dabar yra kitoje komandoje, labai keičia žaidimą išėjęs į aikštelę, ypatingai puolime. Gerai valdo komandą ir pats renka taškus, geras žaidėjas.
– R.Giedraitis turi didelį vaidmenį komandoje. Ar galima kažkurias dabar demonstruojamas detales implementuoti rinktinėje, atskleidžiant jo potencialą?
– Čia gal vasarą daugiau galvosime, dabar duokite susikaupti rungtynėms. Jis turi didelį trenerio pasitikėjimą, yra su juo žaidęs, daug greito žaidimo, situacijų be kamuolio, kuriose jis jaučiasi gerai. Kol kas, sezono pradžioje, jis žaidžia gerą, stabilų žaidimą, tad džiaugiuosi už jį.
– Ar pasistūmėjo naujoko paieškos?
– Kažkiek mes sulėtėjome šiame procese, nes, kaip minėta, „ant karštųjų“ pirmųjų opcijų nepaėmėme, todėl dabar norisi žaidėjo, kuris pastiprintų komandą. Pirmiausia norisi išnaudoti tuos žaidėjus, kuriuos turime, bet sezonas yra ilgas ir, manau, neapsiribosime. Ieškosime ir vis dar ieškome to geriausio varianto, kuris dabar ar po kelių mėnesių galėtų prisidėti prie komandos rezultatų. Yra sąrašas, bet tos derybos yra kiek pristojusios.
– Rokas Giedraitis susilaukė daug gerbėjų neapykantos po kontrakto su „Crvena Zvezda“ pasirašymo. Ar jums suprantama, pateisinama tokia reakcija lietuvio atžvilgiu?
– Nesuprantama visiškai.
– Ko rytoj tikitės iš gerbėjų? Ar tai negali būti naujas kampas provokacijoms arenoje?
– Ne, kodėl... Rokas žaidžia už Serbiją, kitas žaidžia už Turkiją, man pačiam teko dirbti Rusijoje, kai dar nebuvo tos visos eskalacijos. Jis žaidžia krepšinį, kiek teko su juo bendrauti, patys irgi skaitėte, jis neturėjo net iš dviejų vieno pasirinkimo, tik tą kontraktą, kuris jam atėjo. Jis gavo kontraktą ir jį atidirbinėja. Serbija gal ir nėra pati geriausia lietuvių draugė, bet tai nėra šalis, kur lietuviai negalėtų žaisti krepšinio.
– Su Marko Simonovičiumi susidūrėte dar Pasaulio taurėje, prieš Lietuvą jis sužaidė geriausias savo rungtynes. Kokio potencialo žaidėjas tai yra?
– Jis, visų pirma, yra kažkas panašaus į Rolandą Šmitą, gali žaisti per dvi pozicijas. Pagrinde rungtyniauja sunkiojo krašto pozicijoje, bet gali pasislinkti ir į pagrindinio vidurio puolėjo. Jis turi visus ginklus, tiek meta tritaškius, tiek žaidžia po krepšiu, kaip ir kiekvienas balkaniškos mokyklos atstovas yra gana kietas, bet viso to, atsimena ir patirtį už Atlanto. „Crvena Zvezda“ kažkiek yra panaši į mus, turi vietinį branduolį ir stiprius, garsius legionierius, šis taip pat prideda fiziškumo ir universalumo.
– Ar komandos viduje matoma reakcija po sunkių pirmadienio rungtynių Telšiuose?
– Matosi, tikiuosi kitokių rungtynių.
