„Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius patikino, kad padidinti lubas nuo dviejų iki trijų MMA įmanoma.
„Darbdavių suneštų lėšų užteks tiek padidinti - mūsų skaičiavimai rodo, kad su 0,5 proc. įmokų tarifu įmanoma,“ - sakė „Sodros“ vadovas. Anot jo, tokiu būdu kasmet į specialų fondą bus surenkama po 50 mln. eurų.
M.Sinkevičius patvirtino, kad mažesnes išeitines išmokas gautų tie darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas viršytų tris MMA.
„Tų, kurie uždirba labai daug, gautų apribotą išmoką, bet didžiąjai daliai - 70 proc. žmonių tai nepasijaus“, - teigė jis.
„Sodros“ vadovas BNS taip pat sakė, kad 2017 metais planuojama išmokėti beveik visas fonde sukauptas lėšas.
„Planuojame, kad tiek, kiek suneš, tiek ir išmokėsime išeitinių pašalpų. Planuojame, kad atleidimų skaičius pagal šį straipsnį (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės - BNS) padidės, nes dabar darbdaviai apeidavo tai - žmonės išeidavo iš darbo šalių susitarimu arba rašydavo pareiškimą išeiti savo noru, o nuo kitų metų jiems neabeapsimokės to daryti“, - teigė M.Sinkevičius.
Parengti projektai
Garantijų darbuotojams, darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektą Seimui pateikė valdančiųjų frakcijų vadovai „darbietis“ Kęstutis Daukšys, „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius ir socialdemokratė Irena Šiaulienė.
Jie siūlo atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo mokėti vienos vidutinės algos, 10-20 metų - dviejų, daugiau negu 20 metų - trijų atlyginimų dydžio išmokas. Tačiau joms siūloma nustatyti lubas - vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmoka negalėtų viršyti dviejų MMA (viena MMA nuo liepos - 380 eurų).
Tačiau BFK nutarė šias lubas kiek padidinti - vieno mėnesio uždarbio išmoka negalėtų būti didesnė negu trys MMA: dirbusiems 5-10 metų, maksimali išmoka siektų tris MMA (1140 eurų), 10-20 metų - šešias MMA (2280 eurų), o ilgiau nei 20 metų - devynias MMA (3420 eurų).
Seimas dėl išeitinių išmokų dydžių apsispręs ketvirtadienį.
Išeitinės išmokos būtų mokamos iš fondo, į kurį įnašus suneš darbdaviai: 2017 metais - po 0,5 proc. darbuotojų darbo užmokesčio kas mėnesį. Kaip bus nuo 2018 metų, dar nėra aišku.
Tokia išmoka būtų mokama, jeigu per tris mėnesius po atleidimo žmogus nepasirašytų naujos darbo sutarties, tuo pat metu jis galėtų gauti ir bedarbio pašalpą. Ši tvarka negaliotų atleistiesiems iš biudžetinių įstaigų bei Lietuvos banko. Jiems tokia pata tvarka ir tokio pat dydžio išmokas mokėtų darbdavys.
Nauja tvarka negalios politikams, teisėjams ir valstybės tarnautojams.
Išmokos nebūtų mokamos ir tuomet, kai darbdavys darbuotoją atleis per tris dienas ir išmokės jam pusės metų jo vidutinės algos išeitinę išmoką.