Žmonija sparčiai artėja prie 2012 metų, ir knygų leidėjai padeda skaitytojams priartinti šį laiką pradėję atbulinį laiko skaičiavimą iki mįslingos – kai kurių teigimu apokaliptinės – datos, kurią majai išpranašavo prieš tūkstančius metų, rašo JAV dienraštis „USA Today“ (www.usatoday.com).
Nuo praėjusio lapkričio populiariuose Amerikos knygynų tinkluose pasirodė mažiausiai trys knygos apie 2012-uosius metus. Ketvirtoji turėtų būti išleista šį rudenį. Visos jos pasirodė po 2006 m. gegužę knygos „2012-ieji: Kecalkoatlio sugrįžimas“ sukeltos populiarumo bangos. Per mėnesį buvo parduoti keli tūkstančiai jos egzempliorių, o tiražas viršijo 40 tūkstančių. Be to, prie domėjimosi majų civilizacija iš dalies prisidėjo ir 2006-ųjų gruodį kino ekranuose pasirodęs Melo Gibsono filmas „Apocalypto“.
Knygų autorių nuomonės apie tai, kas laukia žmonijos 2012 m. gruodžio 21 d., kai majų didžiojo ciklo kalendorius pasibaigs, kartu pažymėdamas ir 5126 metų eros pabaigą, išsiskyrė.
Žurnalistas Lawrence’as Josephas savo knygoje “2012 metų Apokalipsė: mokslinis civilizacijos pabaigos tyrinėjimas” pranašauja globalinę katastrofą. Mistikas gydytojas Andrew Smithas knygoje “2012-ųjų revoliucija: 1 tomas. Pasiruošimas” aptarinėja “tikrosios pusiausvyros tarp dieviškojo moteriškojo ir vyriškojo prado atstatymą”. O savo veikale “2012” Danielas Pinchbeckas tikisi “esminio sąmonės pasikeitimo”, kurį įtakos žmonių įžvalgos ir psichodelinių narkotikų vartojimas.
2012-ųjų laukimas primena tą susijaudinimą ir baimę, kuriuos kėlė priartėjęs naujasis trečiasis tūkstantmetis, tik kur kas mažesniu mastu, tvirtina žurnalo “Publishers Weekly” religijos skyriaus vyresnioji redaktorė Lynn Garrett. Pasak jos, leidėjai iš visko sprendžiant ėmėsi rėžti sparną apie tuos skaitytojus, kurie tiki, kad žmonija pati sukuria ekologines katastrofas ir jai žūtbūtinai reikia senovės žmonių išminties.
“Aš čia įžvelgiu apokaliptinių lūkesčių ir daugelio žmonių susirūpinimo ekologinėmis problemomis sutapimą, - tvirtina Garrett. – Iš dalies šių žemiškų religijų patrauklumą galima paaiškinti tuo, kad jos kalba apie būtinybę susivienyti su Žeme, jei norime išlikti.”
Tačiau mokslininkai griežtai atmeta bandymą susieti senovės majus su šiuolaikiniu misticizmu. Majų civilizacija Mezoamerikoje, garsi savo rašto sistema, matematika ir astronomija, savo brandą buvo pasiekusi tarp 300 ir 900 mūsų eros metų. Didžiojo ciklo kalendorius, kuris buvo nustotas naudoti po ispanų kolonizacijos, apima daugiau nei 5 tūkstančius metų, o jam pasibaigus metai vėl pradedami skaičiuoti nuo nulio.
“Senovės majai ypatingomis iškilmėmis pažymėdavo pilnojo ciklo pabaigą”, - sako Mezoamerikos raidos tyrimų fondo Floridoje direktorė Sandra Noble. Pasak jos, vadinti 2012 m. gruodžio 21 d. Paskutiniojo teismo diena arba data, kuomet prasidės kosminio masto pasikeitimai – “visiška profanacija”, o daugeliui tai tiesiog galimybė pasipildyti kišenes.
Dalis mistikų 2012 metus sieja su žvaigždėmis. Per 2012-ųjų žiemos saulėgrįžą Saulė atsidurs vienoje linijoje su Paukščių tako centru – pirmąkart per maždaug 26 tūkstančius metų. O tai, pasak L. Josepho, reiškia, kad “tas energijos srautas, kuris paprastai sklinda į Žemę iš Paukščių tako centro, neišvengiamai bus pertrauktas 2012 m. gruodžio 12 d. 23 val. 11 min. universaliu laiku (UTC).”
Tačiau mokslininkai abejoja, kad senovės majai būtų teikę tokios didelės reikšmės šiam žvaigždžių išsidėstymui, jei iš viso žinojo, kad jis bus.
Astronomai iš esmės sutaria, kad “patys majai to negalėjo žinoti”, teigia majų astronomijos specialistė ir Floridos gamtos mokslų istorijos muziejaus kuratorė Susan Milbrath. Dar daugiau – pasak jos, “mes neturime jokių šaltinių ar liudijimų, patvirtinančių, kad jie šią akimirką laikė pasaulio pabaiga.” O Floridos universiteto antropologė Susana Gillespie teigia, kad 2012-ųjų metų fenomeną sukūrė žiniasklaida ir žmonės, kurie naudojasi majų istorija siekdami savo asmeninių tikslų, rašo „USA Today“.
