Sena patarlė sako, kad civilizaciją nuo barbarų skiria keturių kartų mityba per dieną. Įstatymas ir tvarka dingsta iš karto, kai tik nutrūksta maisto tiekimas.
Mokslininkai, kurie užsiima sudėtingomis sistemomis, ne kartą įspėjo, kad sugriežtinti ryšiai tarp finansų, energetikos ir maisto pramonės sukels politinius neramumus. Kai kurie mano, kad įvykiai Tunise ir Egipte labai tiksliai patvirtino šią teoriją, rašo „NewScientist".
Tokiu būdu, yra dvi pusės tarpusavio priklausomybės: arba gali įvykti esminiai pokyčiai (kitaip vadinami revoliucija), arba sistemos kolapsas. Šiuo metu Egiptas yra kažkur viduryje.
Maisto tiekimas – pagrindinis politinis klausimas Egipte. Ši šalis yra didžiausia pasaulyje grūdų importuotoja ir vartotoja. Be to, dauguma egiptiečių yra skurdžiai. Todėl tvarką vyriausybė gali palaikyti didelėmis subsidijomis duonai. Be to, valdžiai priklauso uostai ( kur atkeliauja importuojami grūdai), krovininiai automobiliai, malūnai ir kepyklos.
„Tai yra tipinis hierarchinės sistemos pavyzdys. Ši sistema yra ir stabili, ir kartu nestabili“, – kalba Janiras Bar-Jamas, Naujosios Anglijos Sudėtingų sistemų instituto (JAV) vadovas.
Jis mano, kad tokios sistemos geros tik iki tol, kol hierarchijos viršūnėlė yra savo vietoje ir gali krizės atveju ten grįžti. Tačiau nuimkite viršūnėlę (būtent tai ir vyksta Egipte) – ir visa sistema rizikuoja atsidurti ant bedugnės krašto. Artėjančio kolapso požymiai akivaizdūs: duona sostinėje tampa deficitu, kepyklos užsidaro, nes trūksta miltų. Pasirodė pranešimai, kad kepėjas, norėjęs padidinti kainas, buvo iš karto nužudytas. Importuoti grūdai guli uoste, kranai ir krovininiai automobiliai stovi.
Priklausomybės, siejančios šiuolaikinę ekonomiką, veda prie tolimesnių problemų. Netgi ten, kur yra maisto, egiptietis neturi pinigų, nes įmonės ir bankai užsidaro, o bankomatai tušti.
Situacija neramina ir Tedą Homerą Diksoną iš Vaterlo universiteto (Kanada). Mokslininkas jau anksčiau įspėjo, kad maisto produktų stygius ir skurdas gali sunaikinti bet kokią šiuolaikinę ir pačią sudėtingiausią sistemą. Viskas priklauso nuo to, ar sistema (krovininiai automobiliai, bankai) atkurs normalų darbą iki tol, kol dar bus nevėlu. Išeitis tik viena, sako J. Bar-Jamas – reikia kuo greičiau pakeisti viršūnėles.
Primename, kad viskas prasidėjo nuo to, kad gruodį Artimuosiuose Rytuose maisto produktų kainos pasiekė istorinį maksimumą. Pirmasis kilo Tunisas, sausį netikėtai nusimetęs 30 metų trukusią diktatūrą. Po to sukilo Egiptas, protestų banga nuvilnijo per Alžyrą, Jordaniją, Jemeną ir Maroką.