Arklienos skandalo įkarštyje pasigirsta vis daugiau balsų, kritikuojančių pernelyg sudėtingą ir nekontroliuojamą pasaulinę maisto tiekimo grandinę. Tačiau dėl augančio spaudimo rinkoje kalti ir mes patys – vartotojai.
Pastaruoju metu Europos vartotojai kiek ilgiau užtrunka mėsos skyriuose. Liūdnai pagarsėjęs arklienos skandalas privertė visus atidžiau rinktis produktus pietų stalui. Kritikai tvirtina, kad naujausias maisto žymėjimo skandalas – sudėtingos ir nesuvaldomos pasaulinės maisto tiekimo grandinės padarinys. Kiti tvirtina, kad šiandien maisto produktai tapo itin mobilia preke, o vartotojai nuolat tikisi gauti daug ir pigių maisto produktų. Pasak Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) vadovo Giedriaus Bagušinsko, augantį spaudimą jaučia visi grandinės dalyviai, tačiau jo ištakos – patys vartotojai. „Spaudimas kyla iš vartotojų, kurie nori gauti produktą kuo palankesne kaina. Vėliau šis spaudimas pereina mažmenininkams, gamintojams, augintojams ir tiekėjams, kurių kiekvienas siekia didinti savo našumą ir nepakenkti pelningumui“, – sako pašnekovas.
Vaikosi kainų Tarptautiniai ekspertai tvirtina, kad maisto tiekimo grandinei trūksta glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo, kuris galėtų padėti išvengti panašių skandalų. Olandijos banko „Rabobank“ ataskaitoje teigiama, kad maisto tiekimo grandinė turi nustoti „vaikytis kainų“, o augant pasauliniam gyventojų skaičiui privalo atitikti savo lūkesčius.
„Tiekimo grandinės partnerystėneturi būti paremta vien tik sandoriais ir susitelkti į kainų vaikymąsi. Pagrindinis sistemos dėmesys privalo būti skiriamas kurti vertei“, – teigė banko strategas Justinas Sherrardas. Vertindamas naujausią arklienos skandalą, G. Bagušinskas teigia, kad tokia sumaištis maisto rinkoje vieniems neabejotinai sukėlė papildomų nemalonumų, bet kiti rinkos veikėjai iš to gali išlošti. „Tokie dalykai kartais turi aiškų tikslą sumažinti tam tikrų rinkų dalį ir įtaką. Tai –rinkų karai, kur figūruoja aiškūs interesai“, – sako jis. G. Bagušinsko teigimu, arkliena kai kuriems vartotojams sukelia neigiamų asociacijų, bet, pavyzdžiui, Vidurinėje Azijoje ši mėsa ir jos produktai labai populiarūs. „Lietuvoje netgi yra įmonių, kurios nedideliais kiekiais eksportuoja arklienos dešras į Kazachstaną ar Uzbekistaną, – atskleidė jis. – Tai nėra labai populiaru, bet šis produktas tose šalyse turi nemažą paklausą.“
Kontrolės užtenka Su pasauliniu skurdu kovojanti tarptautinė organizacija „Oxfam“ naujausioje ataskaitoje perspėjo, kad didžiausios pasaulio maisto kompanijos nesugeba atitikti etinių standartų. „Atėjo laikas praskleisti paslapties šydą, dengiantį šią milijardų dolerių vertės pramonę, – ragina organizacijos vadovė Barbara Stocking. – Prekybos centrų lentynose matomi prekių ženklai priklauso vos 10 stambių bendrovių, kurių bendros pajamos kasdien viršija 1 mlrd. JAV dolerių (2,63 mlrd. litų), o kas aštuntas pasaulio gyventojas kiekvieną dieną eina miegoti alkanas.“ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus įsitikinimu, pastaruoju metu kylantys skandalai rodo, kad egzistuojanti sistema nėra tobula. „Maisto tiekimo grandinės kontrolė turi būti tobulinama, o šiuo metu taikomos priemonės – nors technologiškai labai progresyvios, bet nėra pakankamos“, – sako jis. Tačiau, G. Bagušinsko tvirtinimu, užtikrinti, kad maisto tiekimo grandinė būtų tinkamai kontroliuojama, nėra lengva, nes joje veikia daug skirtingų juridinių subjektų. „Kiekviena įmonė – pelno siekianti organizacija, ir pagrindinis jų dėmesys – skaičiuoti savo sąnaudas, sekti rinkos kainas ir, be abejo, siekti pelno“, – sako LitMEA vadovas. Eksportuojant prekes į užsienio rinkas taisyklės pakankamai sudėtingos, įgyvendinti reikalavimus užima nemažai laiko, taip pat daug įtakos turi kitose šalyse galiojantys įstatymai, vyraujanti politinė aplinka bei skirtinga kultūra.
„Siekdamos atitikti šiuos reikalavimus įmonės sugaišta labai daug laiko, tai kainuoja nemažus pinigus, tad būtų kvaila sakyti, kad šie reikalavimai – per lengvi“, – tvirtina G. Bagušinskas. Naujos taisyklės, jo manymu, taptų papildoma našta įmonėms ir sumažintų jų konkurencingumą. „Konkurencija labai didelė, o verslui jau pakanka veiklos dirbant savo rinkoje, su savo produktais. Norint patekti į tam tikrą rinką reikia mokėti pradinius mokesčius, o papildoma administracinė našta kenkia įmonių konkurencingumui“, – nuogąstavo G. Bagušinskas.
Perkame, bet nesuvalgome Ieškant galimybių mažinti spaudimą pasaulinės maisto rinkos dalyviams ir kartu išlaikyti augimą, G. Bagušinskas siūlo spręsti išmetamo maisto problemą. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje kiekvienais metais išmetama maždaug 33 kilogramai maisto, o ateityje šis skaičius turėtų dar išaugti. Tuo tarpu Estijoje išmetamų produktų skaičius siekia net 60 kilogramų. „Viena vertus, auga žmonių skaičius ir didėja maisto suvartojimas, bet kodėl išmetami tokie milžiniški kiekiai maisto? – klausia G. Bagušinskas. – Maisto tiekimo grandinė prigamina produktų, vartotojas juos nusiperka, o nepatikusius tiesiog išmeta. Manau, kad šioje srityje yra dar daug neišnaudotų galimybių.“ J. Miliaus teigimu, Vakarų valstybėse, kur maisto produktų užauginama ir pagaminama daugiau nei suvartojama, kalbama apie būtinybę keisti požiūrį į maisto pramonę, skatinti gamtą ir jos išteklius tausojančią smulkiąją žemdirbystę, ekologinius ūkius. „Manau, kad Lietuva čia turi didelį ir neišnaudotą potencialą – švarią gamtą ir vandenis, žemdirbystei palankų klimatą, galimybę užsiimti organiniu ūkininkavimu“, – sako VMVT vadovas. Pasaulinė maisto rinka jau seniai tapo globali, o maisto kainų svyravimui įtakos turi visame pasaulyje vykstantys procesai. Pasak LitMEA vadovo, nemenkai prie šių procesų prisideda ir intervencinius supirkimus atliekantys investuotojai. „Esame viename vandenyne, kuriam įtakos turi labai daug veiksnių. Kartais tokie arklienos skandalai įneša sumaišties į rinkas ir perskirsto jėgų pusiausvyrą“, – sako G. Bagušinskas.
FAKTAI: Pasaulinė maisto tiekimo grandinė Skaičiuojama, kad pasaulinės maisto industrijos vertė siekia 4 trln. JAV dolerių (10,5 trln. litų) Pasaulinėje maisto pramonėje dominuoja kelios garsios bendrovės, tarp kurių „Nestle“, „PepsiCo“, „Unilever“, „Kraft“, „Dole Food Company“, „Mars“ ir „Coca-Cola“ VMVT duomenimis, 2012 m. Lietuvoje net 99 proc. maisto produktų buvo saugūs ir kokybiški „Swedbank“ duomenimis, Lietuvoje maisto produktų krepšeliui 4 asmenų šeima skiria 29 proc. savo pajamų „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje kiekvienais metais išmetama maždaug 33 kilogramai maisto
